, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Valstybės kontrolė vos spėja fiksuoti neskaidrius ministerijų sudaromus sandorius, rašo „Lietuvos rytas“. Vienas naujausių neskaidrumo pavyzdžių – Kultūros ministerijai pavaldaus Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune rekonstrukcija, kuri buvo atliekama 2010 metais.
Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad muziejus, pažeisdamas įstatymą, iš rangovų rekonstrukcijos darbus pirko supaprastinto viešųjų pirkimų konkurso būdu, nors darbų kaina siekė daugiau kaip 2 mln. litų. Be to, muziejaus vadovai su rangovais pasirašė sutartį, kuria jiems suteikė teisę keisti projektinius rekonstrukcijos sprendimus, prieš tai gavus 20 proc. avansą – 411,8 tūkst. litų. Tačiau ši aplinkybė nebuvo numatyta rekonstrukcijos darbų sutartyje.
Pamalonino muziejus rangovus ir dar viena sutartimi, įsipareigodamas neįsigyti darbų už 236,4 tūkst. litų, nors jie ir buvo numatyti sutartyje.
„Muziejus papildomai nupirko darbų, netaikydamas nė vieno Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimo būdų”, – tvirtino auditoriai.
Dar platesniais mostais pasižymėjo pastato rekonstrukciją atlikęs Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pažeidžiant įstatymą, teatre atsirado įrangos, kurios vertė – 4 mln. 206,3 tūkst. litų.
Kaip rašė „Lietuvos rytas”, praėjusią savaitę Seimo Audito komitetas už uždarų durų svarstė Valstybės kontrolės išvadas, kuriose pateikta daugybė pažeidimų. Tačiau kokios tai nuodėmės ir kiek mokesčių mokėtojams jau atsiėjo ministerijos pastato atnaujinimas, – paslaptis. Neatskleisti informacijos apie statybas pareikalavo ministerija.
Be to, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis praėjusią savaitę premjero Andriaus Kubiliaus paprašė pastato rekonstrukcijai skirti dar apie 30 mln. litų.
Lėšų švaistymu kvepia ir Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukcija, kuri buvo pradėta 2006 metais, kai šiai institucijai vadovavo Kazimiera Prunskienė. Buvo sudaryta ministerijos sutartis su statybos bendrovėmis „Skala” ir „Skalos statyba” atlikti 21 mln. 985,9 tūkst. litų vertės darbus. Tačiau, auditorių teigimu, ši sutartis neatitiko konkurso sąlygų ir ją buvo privalu nutraukti. Bet ministerija to nepadarė ir tęsė darbus.
Auditoriai išsiaiškino, kad, keičiant šildymo-vėsinimo sistemą, remontininkams jau sumokėta papildomai 2 mln. 189,2 tūkst. litų. Visi darbai ir prekės buvo perkami didesnėmis kainomis, nei rangovai buvo pateikę jų įkainius konkurso metu.
Įtartina ir kėdžių istorija. Pastato rekonstrukcijai einant į pabaigą, Žemės ūkio ministerija jas įsigijo du kartus. Kai kėdės konferencijų salei jau buvo nupirktos, už jas dar kartą sumokėta net 519,8 tūkst. litų.
KOMENTARAI (0)