Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo, kur jau 4 metus vežamos buitinės atliekos iš viso Vilniaus regiono, gyventojai rengiasi blokuoti kelią į sąvartyną riedantiems šiukšliavežiams, rašo „Lietuvos žinios“.
Komunalinės atliekos į Kazokiškes vežamos neteisėtai. Taip 2010 metų spalio 18 dieną nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), patenkindamas Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir netoli sąvartyno gyvenančio Gedimino Gruodžio apeliacinį skundą. Teismas panaikino Aplinkos ministerijos (AM) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) leidimą eksploatuoti Vilniaus regioninį atliekų sąvartyną.
Sprendimo vykdymą LVAT atidėjo vieniems metams, kad užtektų laiko ištaisyti jo nurodytas klaidas ir tvarkyti atliekas nepažeidžiant teisės aktų bei vietos žmonių teisių.
Teismo duotas laikas pasitaisyti jau beveik baigiasi, Kazokiškių ir aplinkinių kaimų gyventojai rengiasi nuo spalio 18 dienos užblokuoti kelią į sąvartyną. Tačiau, pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, AM nieko nepadarė, kad į Kazokiškių sąvartyną nebūtų vežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos.
Tad iš vienos pusės – vietos gyventojų skundai bei protestai dėl neteisėto šiukšlyno jų pašonėje, kuris yra didžiausias Baltijos kraštuose, o iš kitos – uždarius šį sąvartyną, nebus kur dėti sostinės ir aplinkinių rajonų atliekų. Ką daryti?
ES milijardo poveikis nejuntamas
Praėjusią savaitę ši problema svarstyta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Po jo šio komiteto vadovas J. Šimėnas kreipėsi į Vyriausybę ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, prašydamas įvertinti susidariusią padėtį ir spręsti klausimą dėl asmeninės pareigūnų atsakomybės.
„Steigiant Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime buvo deklaruojama, jog tai bus šiuolaikinis sąvartynas, kuriame bus deponuojamos tik netinkamos perdirbti rūšiuotos komunalinės atliekos. Tačiau per laikotarpį nuo sąvartyno pradžios mišriomis komunalinėmis atliekomis buvo užpildyta beveik visa sąvartyno teritorija“, – primena laiške Vyriausybei ir ministrui G. Kazlauskui parlamentaras J. Šimėnas.
„Rūšiavimo beveik nėra – rūšiuojama tik 8 proc. atliekų, pakartotiniam naudojimui surenkama irgi maža dalis (praktiškai tik alaus buteliai), perdirbimo irgi beveik nėra. Pramonės pajėgumų tam pakaktų, bet vietinė žaliava nesurenkama, perdirbėjams tenka jos gabentis iš užsienio. Beveik netvarkomos ir organinės, vadinamosios bioskaidžios atliekos. O lėšų šiems darbams netrūko: per pastaruosius penkerius metus sąvartynams įrengti ir atliekų surinkimo technologijoms įgyvendinti skirta beveik 0,5 mlrd. litų iš europinių fondų ir biudžeto. Vėliau dar tiek pat skirta atliekų rūšiavimo ir naudojimo įrenginiams. Taigi – milijardas litų, tačiau europinė direktyva neįgyvendinama ir Lietuvai gresia Briuselio sankcijos, o svarbiausia – netrukus Vilniui vėl nebus kur dėti atliekų“, – aiškino J. Šimėnas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)