Nuo prezidento Baracko Obamos kadencijos pradžios JAV kritika Kinijos atžvilgiu buvo pritilusi, tačiau pastaruoju metu ji vis garsėja. JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton sukritikavo Kinijos vyriausybę dėl „apgailėtinos“ žmogaus teisių padėties ir suabejojo režimo tęstinumu tuo metu, kai kasmetinių derybų Vašingtone lankėsi Kinijos aukšto lygio delegacija. JAV taip pat paskelbė skirsianti milijonus dolerių kovai su interneto cenzūra tokiose šalyse kaip Kinija ir Iranas.
Po protestų šį vasarį Kinija suėmė šimtus žmonių – aktyvistų, žurnalistų, tinklaraštininkų, teisininkų ir menininkų, taip pat suvaržė žiniasklaidos pranešimus apie revoliucijas Artimuosiuose Rytuose. JAV kritika ypač sustiprėjo po pasaulyje garsaus menininko ir disidento Ai Weiwei suėmimo. Žurnalui „The Atlantic“ duotame interviu H. Clinton žengė dar vieną žingsnį, suabejojusi režimo tęstinumu ir pavadinusi Kinijos priešinimąsi laisvės plėtrai „kvailomis pastangomis“.
Paklausta apie tai, ar Kinijai nebaisus „arabų pavasaris“, H. Clinton atsakė:„Jie yra susirūpinę ir mėgina sustabdyti istoriją, o tai kvailos pastangos. Jie negali to padaryti. Tačiau stengsis išsilaikyti kiek įmanoma ilgiau.“
Pirmadienį kalbėdama per kasmetinių aukšto lygio ekonominių ir strateginių JAV bei Kinijos derybų atidarymą H. Clinton Kinijos atstovams taip pat priminė žmogaus teisių privalumus gerovei ir stabilumui. „Kaip draugai, mes aptariame tuos skirtumus atvirai ir tiesmukai“, – teigė JAV valstybės sekretorė, taip pat citavusi pranešimus apie pastaruoju metu Kinijoje dingusius menininkus, žurnalistus ir tinklaraštininkus.
Ekonominių derybų kontekste tokia retorika atrodo rizikinga, nes JAV yra suinteresuotos, socialiniu stabilumu ir ekonomikos augimu Kinijoje, ypač dėl amerikiečių kreditorių ir investuotojų.
Nors žmogaus teisės bent retorikoje išlieka kertiniu JAV užsienio politikos akmeniu, prezidento administracija ir Senatas iki šiol kritikuojami, kad neskiria pakankamai dėmesio kinų problemoms.
Vis dėlto netrukus po derybų amerikiečiai paskelbė ketinantys skirti 19 mln. dolerių technologijai, kuri leistų šalyse kaip Kinija ir Iranas apeiti politiškai svarbaus interneto turinio cenzūrą. Technologijoms nuolat kintant ir rungiantis tai yra „katės ir pelės žaidimas“, kuriame, pasak JAV valstybės sekretorės pavaduotojo Michaelo Posnerio, JAV mėgina išlikti žingsniu priekyje.
Kinija nuolat blokuoja nuo oficialių besiskiriančias alternatyvias nuomones Tibeto, Dalai Lamos ir 1989-ųjų Tiananmenio aikštės įvykių klausimais. Kai H. Clinton ėmė pasisakyti už interneto laisvę, kinų valdžia užblokavo paieškos rezultatus su jos pavarde. Taip pat blokuojami paieška pagal žodį „jazminai“. Šis žodis yra aliuzija į demokratinius judėjimus arabų pasaulyje.
M. Posnerio teigimu, cenzūruojamą informaciją JAV ketina peradresuoti į elektroninį paštą, RSS srautą bei puslapius, kurių kinai dar nesugeba blokuoti.
Šiemet JAV Kongresas interneto laisvės programoms skyrė 30 mln. dolerių, kurių Valstybės departamentas iki šiol neišleido ir buvo apkaltintas keliaklupsčiaujant prieš Kiniją.
Kinijos interneto „didžioji siena“, nors ir įveikiama išmanesniems vartotojams, iki šiol veikia efektyviai. Šios technologijos iš kinų 2009-aisiais paprašė Iranas, kai šalyje kilo protestai prieš vyriausybę.
Informacijos laisvę ginančios organizacijos „Reporteriai be sienų“ duomenimis, Kinija yra įkalinusi 77 žmones dėl jų politizuotos internetinės veiklos. Organizacija pasveikino JAV pastangas, tačiau priminė, kad saviraiškos laisvės problemos susijusios su vien su internetu.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)