Izraelio premjeras kalba apie nuolaidas ir dosnumą palestiniečiams, tačiau iš tiesų visos pusės toliau laidoja taikos derybų perspektyvas. Įsiplieskusi žodžių kova tarp Baltųjų rūmų ir Izraelio, panašu, baigėsi pastarojo pergale, kai JAV prezidentas Barackas Obama ėmė tikslinti ir aiškinti, ką gi turėjo galvoje kalbėdamas apie 1967-ųjų sienas tarp Izraelio ir Palestinos, tuo sukeldamas žydų auditorijos ovacijas.
„Izraelis bus dosnus dėl Palestinos valstybės dydžio, tačiau bus labai tvirtas dėl to, kur bus nustatytos sienos su ja. <…> Tačiau, kaip teigė prezidentas B. Obama, siena skirsis nuo 1967-ųjų birželio 4-osios“, – kalbėjo B. Netanyahu JAV Kongreso, o jo nariai atsistojo ir pratrūko plojimais.
Vėliau B. Netanyahu pridūrė, kad pripažįsta, jog „Palestinos valstybė turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga, nepriklausoma ir klestinti“.
B. Obama nusileido Izraeliui?
JAV prezidentas sukėlė pasipiktinimą Izraelyje ir tarp Amerikos žydų praėjusį ketvirtadienį pareiškęs, kad dviejų valstybių įkūrimas turi remtis 1967-ųjų sienų pagrindu. Sekmadienį jis kalbėjo prieš įtakingos žydų lobistinės organizacijos AIPAC narius ir ėmė tikslinti bei aiškinti savo pasisakymą. Be to, buvo matyti nebūdingi jaudinimosi ženklai: B. Obamai stovint priešais tūkstantinę Amerikos žydų auditoriją, jo kalba porąsyk kluptelėjo – kartą jis nurijo žodį ir kartą susipynė liežuvis.
„Kadangi mano pozicija buvo kelis kartus iškreipta, leiskite man įtvirtinti, ką „1967-ųjų sienos su abipusiai sutartais mainais“ reiškia. Tai reiškia, kad šalys pačios – izraeliečiai ir palestiniečiai – derėsis dėl sienos, kuri yra kitokia nei egzistavo 1967-ųjų birželio 4 dieną“, – pasakė JAV prezidentas. Jo kalbą vis nutraukdavo plojimai, tačiau ši frazė sulaukė didžiausios aplodismentų bangos.
1967-ųjų birželio 5 dieną prasidėjo Šešių dienų karas – Izraelio puolimas prieš Egiptą (tuo metu besivadinusį Jungtine Arabų Respublika), Jordaniją ir Siriją. Plati netikėtų Izraelio oro smūgių kampanija lėmė greitą karo pabaigą ir Izraelis okupavo Egiptui priklausiusius Gazos ruožą ir Sinajaus pusiasalį, Jordanijos Vakarų krantą bei Rytų Jeruzalę ir Sirijos Golano aukštumas.
Tais pačiais metais JT priėmė rezoliuciją numeris 242, kurioje pabrėžiama kiekvienos su konfliktu susijusios valstybės „teisė gyventi taikiai tarp saugių ir pripažintų sienų, laisvų nuo grėsmių ir jėgos veiksmų“. Izraelis šią formuluotę traktuoja kaip teisę turėti „apginamas“ sienas, o jų apginti, Izraelio požiūriu, neįmanoma, jei Izraelis nekontroliuoja tam tikrų palestiniečių teritorijų. Pavyzdžiui, vienu esminių įtvirtinimų Izraelis vadina Jordano slėnį, kurio didžiausia dalis driekiasi tarp okupuotų Palestinos teritorijų ir Jordanijos. Izraelis esminiu savo „apginamumo“ kriterijumi laiko ir visos palestiniečių oro erdvės kontrolę.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)