, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dėl atleidimo iš Turto banko vadovo pareigų socialdemokratas Jonas Budrevičius prisiteisė 180 tūkstančių litų. Jis posto neteko praėjusių metų rugsėjo 1-ąją, o į jo vietą atsisėdo Ūkio ministeriją palikęs Arnoldas Burkovskis, rašo „Lietuvos rytas“.
„Nesu dešinysis, todėl ir buvau pakeistas. Bet man neišmokėjo dviejų mėnesių atlyginimo ir išeitinės kompensacijos“, – piktinosi atleistas Turto banko vadovas.
Buvusi darbovietė J. Budrevičiui liko skolinga apie 30 tūkstančių litų. Tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nusprendė, kad Turto bankas atleistam vadovui turi išmokėti 180 tūkst. litų, nes jam priklauso ne tik neišmokėtas atlyginimas, išeitinė kompensacija, bet ir palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.
Naujieji Turto banko vadovai rezervavo 118,6 tūkstančio litų sumą kaip galimą kompensaciją atleistam direktoriui. Šie pinigai buvo įtraukti į banko nuostolių eilutę, rašo „Lietuvos rytas“.
Dabartiniams Turto banko vadovams nepavyko teisme įrodyti, kad J. Budrevičius buvo atleistas kaip praradęs pasitikėjimą. Jis buvo kaltinamas ir tuo, kad su darbuotojais pasirašė kolektyvinę sutartį, nenaudingą pačiam bankui.
Turto banko administracijos vadovo pavaduotojas Romualdas Žemaitaitis patvirtino, jog tai buvo viena priežasčių atleisti J.Budrevičių: „Banko darbuotojams tai buvo naudinga sutartis. Bet Finansų ministerija, kuri valdo banką, tam nepritarė. Kolektyvinės sutartys turi būti ekonomiškai naudingos.” R. Žemaitaitis teigė, kad apylinkės teismo sprendimas jau apskųstas.
KOMENTARAI (0)