Sprogimas Domodedovo oro uoste pirmadienio (sausio 24 d.) vakarą dar kartą parodė Rusijos valdžios nesugebėjimą efektyviai kovoti su terorizmu. Išpuolio pasekmės tragiškos: 35 žmonės žuvo, į ligonines paguldyta 110 sužeistųjų, 43 žmonių būklė sunki. Visuomenėje sprogusi kita, emocinė bomba, verčia Kremlių desperatiškai ieškoti kaltų, švaistytis bausmėmis ir grasinti be gailesčio susidoroti su teroristais, šitaip bandant pridengti savas klaidas.
„Su tais, kurie priešinsis, kaip įprasta esant tokioms situacijoms, nėra ko terliotis. Jie turi būti sunaikinti vietoje”, – pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir pridūrė, kad banditai, „kad ir kaip jie save vadintų“, įvykdę teroro aktą didžiausiame sostinės oro uoste, turi būti išaiškinti ir teisiami.
Noras surasti ir nubausti kaltuosius visiškai natūralus ir suprantamas, komentavo tarptautinių santykių ekspertas Nerijus Maliukevičius. Tačiau panašu, kad kaltų toli ieškoti nereikia.
„Šis išpuolis yra dar viena Rusijos politikos Šiaurės Kaukaze pasekmė“, – teigė N.Maliukevičius. Nors oficialusis Kremlius tai ir neigia, politikos apžvalgininkai spėja, kad sprogimas Domodedovo oro uoste yra eilinis čečėnų kovotojų teroro aktas.
Anot N. Maliukevičiaus, griežta militaristinė politika ir nevaldoma vietos administracija pati „maitina“ ir skatina teroristinį islamo fundamentalistų judėjimą. „Kiekvienas veiksmas susilaukia atoveiksmio“, – tvirtino politologas. Šiaurės Kaukaze dėl Rusijos vykdomos politikos prisikaupė tiek nuoskaudų, kad esą sunku tikėtis, kad jos nepasireikš, tarkime, teroristiniais išpuoliais.
Anot „Human Rights Watch“ pateiktos ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje 2010 metais, „žmogaus teisių padėtis Rusijoje išlieka labai slogi”. Ataskaitoje nurodoma, kad Čečėnijos, Ingušijos ir Dagestano gyventojų teisės sistemiškai pažeidinėjamos, „naudojant neleistinus antiteroristinius metodus”.
Nors ne paslaptis, kad dažnai valstybės linkusios išnaudoti visuomenę sukrečiančius teroristų išpuolius tam, kad stiprindami antiteroristinę politiką dar labiau pamintų žmogaus teises, panašu, kad Rusijai tokių dingsčių jau seniai nebereikia.
„Kaukaze jau nebėra daugiau kur eiti“, – ironiškai kalbėjo N.Maliukevičius. Jo manymu, teroristinis išpuolis greičiausiai nebus panaudotas kaip dingstis kokiems nors radikaliems politikos pokyčiams. Apskritai šis teroristinis išpuolis Rusijos valdžiai yra nenaudingas viešųjų ryšių prasme, nes tik atskleidžia nesugebėjimą susidoroti su įsisenėjusiomis terorizmo problemomis.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)