Kasmetė emigracijos statistika kol kas – tik deklaratyvūs pareiškimai ir viltis, jog kada nors – už dešimt ar šimto metų – išvykusieji pargrįš. Tačiau svetur įsikūrusio jaunimo nereikėtų žūtbūt stengtis parvilioti į Lietuvą, mano Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovė Ieva Davydenko: abiems pusėms naudingu sprendimu galėtų tapti intensyvesnis bendravimas ir realus bendradarbiavimas.
1989 metais vykęs Pasaulio lietuvių susitikimas buvo pirma ir paskutinė iniciatyva, bandant bent trumpam suvienyti išeiviją. Pirmasis toks bandymas nepriklausomybės laikotarpiu vyks šių metų vasarą – liepos 12-15 dienomis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu.
PLJS atstovybės Lietuvoje direktorė I. Davydenko teigė, jog kelias dienas Prienuose vyksiantis veiklių išeivijos ir Lietuvoje gyvenančio jaunimo atstovų susitikimas sieks stiprinti tarpusavio ryšius. Kol emigracijos mastai nemažėja, anot I. Davydenko, belieka išmokti bendradarbiauti per atstumą.
Jokios strategijos
Pirmadienį prezidentūroje vykusio renginio pristatymo metu kalbėjęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sutiko, jog į emigraciją kol kas reaguojama tik nieko nelemiančiais pareiškimais: „Nėra konceptualios strategijos, kaip būtų galima išnaudoti užsienio lietuvių potencialą, visos įpareigotos institucijos veikia atskirai. Išeivija – tik privalumas, kuriuo reikėtų išmokti pasinaudoti.“
Į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, vyksiantį Prienų Visuomenės harmonizavimo parke, turėtų susirinkti maždaug trys tūkstančiai užsienyje bei Lietuvoje gyvenančio veiklaus jaunimo atstovų. I. Davydenko tikisi, jog dalyvių skaičius gali pasiekti ir keturis tūkstančius – norinčių dalyvauti skaičius vis dar viršija lūkesčius.
Organizatoriai tikisi, jog susitikimas paskatins valdžios reakciją, ilgalaikių strategijų kūrimą ir padės pamatus pirmiems realiems bendradarbiavimo planams.
Vienas susitikimo ambasadorių, „Anties“ lyderis bei architektas, Algirdas Kaušpėdas išreiškė viltį, jog renginys neliks tik bevertis politikavimas.
„Kad tai nebūtų tik valdžios ir visuomeninių organizacijų atstovų paukštukas, padėtas netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje“, – linkėjo A. Kaušpėdas. Jis pridūrė, jog susitikimas – pradžia supratimui, jog Lietuva gali gyvuoti ne tik apibrėžtoje teritorijoje, tačiau ir globaliame pasaulyje.
Keturias dienas truksiančio susitikimo dienotvarkėje – įvairios diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, kontaktų ir karjeros mugės bei įvairios linksmybės.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)