Tęsiant Lietuvoje populiarią interpeliacijos procedūrų tradiciją, į Seimą pasiaiškinti dėl neveiklumo buvo iškviestas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Patenkinęs opozicijos smalsumą, ministras ir toliau lieka savo poste.
G. Kazlauskui teko atremti kritikos strėles dėl tariamo ministerijos neveiklumo. Interpeliacijos autoriai jam buvo paruošę šešis klausimus dėl ES paramos panaudojimo, daugiabučių modernizavimo bei atliekų tvarkymo. Neišvengė ministras ir klausimų dėl Saugomų teritorijų įstatymo pataisų vilkinimo bei miškų ūkio problemų.
Po svarstymo Seime sukurta speciali redakcinė komisija nusprendė pritarti G. Kazlausko atsakymams, nors balsai komisijoje pasiskirstė po lygiai. Lemiamas tapo komisijos pirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas. Pristačius komisijos išvadas Seime, parlamentarų balsavimas nulėmė, kad G. Kazlauskas pasiliktų savo poste.
Kritika iš visų pusių
Aplinkos ministrą ne kartą kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kaltino G.Kazlauską neveiklumu ir pabrėžė visos Vyriausybės atsakomybę už „neatliktus darbus“. Premjeras Andrius Kubilius gina savo kabineto ministrą ir tvirtina, kad Aplinkos ministerijos kuruojamose atliekų tvarkymo, renovacijos ar teritorijų planavimo srityse nereiktų tikėtis itin greitų permainų, o ministras ieško subalansuotų sprendimų
Analogiškai ir pats ministras, šiandien gindamasis Seime, kalbėjo, kad pertvarkos yra ilgalaikės ir kad „reikia savo laiku priiminėti sprendimus, kad apskritai kas nors vyktų“. Jis tvirtino, kad vertina interpeliaciją ne tik kaip progą apsiginti nuo kritikos savo adresu, tačiau ir „galimybę plačiau supažindinti“ Seimą ir visuomenę su Aplinkos ministerijos darbais.
G. Kazlauskas yra apskųstas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), esą ministras protegavo savo buvusią darbovietę – bendrovę „Merko statyba“. VTEK išvadų dar gali tekti laukti tris mėnesius.
Atsakymus vadino nepatenkinamais
Interpeliaciją inicijavusios opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis po svarstymo sakė, kad ministro atsakymai yra nepatenkinami. Esą tokiais tempais renovuojant daugiabučius, kaip tai vykdoma dabar, užsibrėžtus tikslus pasiektume „po keleto šimtų metų“. Be to, esą neišnaudojama galimybė sukurti naujų darbo vietų ir atgaivinti statybos sektorių, kuris savo ruožtu vestų į ekonomikos atsigavimą.
„Mes neturime galių ir neketiname versti žmonių renovuotis. Tad ar turime būti tiesiogiai atsakingi už tai, kad jie to nedaro?“ – kalbėjo G. Kazlauskas. Jis priminė, kad dabartinį savanorišką renovacijos modelį sukūrė Vyriausybės darbo grupė, vadovaujama Finansų ministerijos. Be to, anot G. Kazlausko, sieti daugiabučių atnaujinimą su ekonomikos skatinimu apskritai nėra tinkama strategija, nes ji sukelia žmonėms įtarumą dėl valdžios tikslų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)