, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Daugiakultūriškumas Vokietijoje žlugo. Į Austrijos, Vengrijos, Švedijos ir kitų šalių valdžią po truputį braunasi radikalios dešiniosios partijos. Imigrantai įsivelia į nusikaltimus ir atima europiečių darbo vietas. Didžioji Britanija bei Prancūzija griežtina imigracijos įstatymus. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad Europa sensta ir imigracijos išvengti jai nepavyks. Dar daugiau – imigracija yra bene vienintelis kelias neleisti sustoti ES ekonomikai.
Dabar susiformavo dvi iš esmės skirtingos stovyklos, negalinčios susitarti dėl to, ką daryti su imigrantais. Tad ką pasirinks Europa ir kokie bus to pasirinkimo padariniai?
Europa nuogąstauja
Europa sparčiai sensta. Prognozuojama, kad vien Vokietijai 2020 m. trūks apie 2 mln. įvairių sričių specialistų. Šiuo metu šioje šalyje jau gyvena apie 7 mln. užsieniečių, daugiausia – musulmonai iš Turkijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel 2010 m. spalį pareiškė, kad daugiakultūriškumas žlugo.
Tokios nuotaikos vyravo artėjant šių metų gegužei, kuomet Vokietija (kartu su Austrija) nustojo riboti imigrantų srautą iš naujųjų ES narių. Analitikų teigimu, imigracijos skatinimas iš esmės yra vienintelis kelias, galintis išgelbėti Vokietijos socialinės apsaugos sistemą, nes netrukus tiesiog nebebus kam uždirbti pensijas.
Tačiau tai tik viena Vokietijos darbo rinkos medalio pusė. Daugeliui kelia nerimą ir kiti procesai, susiję su imigracija. Galima kalbėti apie dvi pagrindines kryptis – imigracijos įstatymų griežtinimą ir radikalios dešinės partijų skverbimąsi į valdžią, taigi – ir didėjantį europiečių priešiškumą imigrantams.
Prognozuojama, kad visuomenė netrukus pradės senti ir Kinijoje, nes ir ten mažėja gimstamumas. Jei ten pakryps imigrantų srautai, Europai tai iš esmės reikštų finansinę pražūtį.
Kuria kryptimi juda Prancūzija, galima numanyti stebint neseniai Europą sudrebinusį romų iškeldinimo skandalą. Šioje šalyje jau šeštą kartą per pastaruosius aštuonerius metus mėginama sugriežtinti imigracijos įstatymus. Tačiau pastarasis mėginimas išskirtinis, jame be kitų apribojimų numatyta, jog į šalį atvykusiam ir pilietybę gavusiam asmeniui per pirmus dešimt jo gyvenimo Prancūzijoje metų bus galima pilietybę atimti, jei jis padarys nusikaltimą, nukreiptą prieš policijos ar kitus oficialius pareigūnus. Dabar tokia bausmė numatyta tik teroristams. Manoma, kad taip Prancūzija gali mėginti išspręsti ir perpildytų kalėjimų problemą – atėmus pilietybę, asmenį būtų galimą išsiųsti į jo gimtinę.
Imigrantų srautus smarkiai sumažinti nusiteikusi ir Didžioji Britanija. Vidaus reikalų sekretorės Theresos May teigimu, pagrindinis tikslas yra iki 2015 metų kasmet į šalį atvykstančių imigrantų kiekį sumažinti nuo šimtų iki dešimčių tūkstančių. Griežtesni apribojimai bus taikomi tiek studentams (pastarieji sudarė du trečdalius į Didžiąją Britaniją iš ne ES šalių atvykstančių imigrantų), tiek asmenims, bandantiems fiktyvios santuokos būdu gauti pilietybę, tiek ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)