, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Vis dėlto viena pagrindinių projekto problemų – kaina. Numatoma, kad centrinė valdžia padengs iki 90 proc. naujų išlaidų, susijusių su visuotinės sveikatos sistemos sukūrimu. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad per 10 metų sveikatos sistemos pakeitimai kainuos bemaž 700 milijardų dolerių. Kritikų nuomone, tokie skaičiai yra pernelyg optimistiniai. „Įstatymo šalininkai skaičiuodami rėmėsi ne konkrečia analize, o padrikais skaičiavimais, paremtais 20 metų JAV ekonomikos augimo prognoze, kuri gali būti tiek pat tiksli, kiek orų prognozė metams į priekį“, – rašoma „The Washington Post“.
JAV draudimo bendrovių atliktų skaičiavimų duomenimis, sveikatos apsaugos reforma per dešimtmetį gali atsieti nuo 1,5 iki 2 trilijonų JAV dolerių, tačiau toje pačioje analizėje teigiama, kad tikslūs skaičiai nebus žinomi dėl aibės pokyčių, kurie bus padaryti įstatyme.
„Pažvelkime tiesai į akis – šis įstatymas bus nuolat keičiamas ir per kelerius metus praras savo pradinę formą“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Amerikos ligoninių asociacijos prezidentas Rickas Pollackas. Skaičiuojama, kad dėl įstatymo pokyčių per artimiausius metus tiesioginį reformos poveikį pajus ne 35, o 17 milijonų JAV gyventojų. Dar nepriėmus įstatymo jau buvo nuspręsta suteikti valstijoms teisę rinktis: prisijungti prie naujos sistemos ar ne. Tiesa, politinė logika byloja, kad valstijų vadovai, atsisakę savo gyventojams suteikti universalią sveikatos apsaugą, neturėtų tikėtis antros kadencijos savo poste.
„Obamacare“ projektas neabejotinai turi labai didelį moralinį svorį – Jungtinės Valstijos vienintelė didžioji demokratija, negarantuojanti visuotinės sveikatos apsaugos savo gyventojams. Vis dėlto JAV visuomenė nuo pat nepriklausomybės paskelbimo šventai tikėjo, kad tikras amerikietis privalo pats pasirūpinti savo gerove, o valstybės kišimasis į privačią erdvę nėra sveikintinas dalykas. „The Wall Street Journal“ ir NBC televizijos atliktos apklausos duomenimis, vos 36 proc. šalies gyventojų įstatymo projektą vertina palankiai – stebėtinai mažas skaičius, turint omenyje reformos naudą gyventojams. Be to, jei pasitvirtins ekonominio poveikio prognozės, Jungtinės Valstijos nesugebės išlaikyti visuotinės sveikatos apsaugos.
KOMENTARAI (0)