, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuviai ima geriau suvokti korupcijos žalą, o prie to greičiausiai prisidėjo ir politikų dėmesys bei kalbos apie negailestingą kovą su kyšininkais. Praėjusiais metais Lietuvoje atsirado ne viena iniciatyva griežtinti bausmes ir ilginti senaties laiką su kyšininkavimu susijusiems nusikaltimams.
Visgi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė besibaiminantis, kad politikai apsiribos vien tik populistiniais sprendimais.
Sausio 20 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje šia tema diskutavo teisininkai, kurių nuomonė dažnai lieka neišgirsta politikų ir visuomenės. Jie kalbėjo apie iššūkius, kylančius kasdienėje teisinėje kovoje su kyšininkavimu ir abejojo, ar vien tik baudžiamosios atsakomybės griežtinimas yra pakankamai efektyvus būdas sudrausminti kyšininkus. Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas teigė, kad apskritai viena didžiausių problemų yra visuomenės nuostata, kad „su kurupcija nieko nepadarysi“. Tad galbūt svarbiausias iššūkis yra pakeisti žmonių mentalitetą.
Kita vertus, STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romas Zienka svarstė, jog prie to, kad visuomenės nuostatos po truputi keičiasi, prisideda ir politikų kalbos apie griežtesnę atsakomybę. Tai esą parodo ir praėjusiais metai pagerėjęs korupcijos suvokimo indeksas.
„Galime šias iniciatyvas vertinti kaip politikavimą, tačiau reikia suprasti, kad žmonės laukia tokių iniciatyvų“, – sakė R. Zienka.
Korupcinius nusikaltimus visgi labai sunku atskleisti, tad esminė priemonė šioje kovoje išlieka prevencija, o griežtos bausmės kaip tik ir atlieka savotišką atgrasymo funkciją.
„Jeigu bus tik labai daug deklaracijų, politikų pasisakymų, bet nebus aiškios atsakomybės, tuomet ir ta kova su korupcija neturės jokios reikšmės“, – teigė kitas STT specialistas Laurynas Pakštaitis. Jis pabrėžė, jog šalia atsakomybės didinimo yra vykdoma ir sisteminė kova, tik visuomenė jos dažniausiai nemato.
Pagal 2010 metų Pasaulinio korupcijos barometro rezultatus, net kas trečias Lietuvos gyventojas per pastaruosius 12 mėnesių yra davęs kyšį, o 2009 metais šalyje užregistruota 23 proc. daugiau korupcijos atvejų nei 2008 m.
Tačiau praėjusiais metais šiek tiek pagerėjo korupcijos suvokimo indeksas: 5 balai iš 10 ir 46 vieta tarp 178 šalių.
KOMENTARAI (0)