Pačios didžiausios problemos dažniausiai būna neišsprendžiamos arba nesprendžiamos. Tokia yra ir jau trejus metus iš aklavietės niekaip nepajudanti daugiabučių renovacijos programa. Šalies valdžia iš susidariusios padėties, regis, norėtų išsisukti pačiu lengviausiu būdu – nepanaudotas lėšas išleisti sraigtasparniams, o problemą palikti.
Pinigų daugiabučių renovacijai yra pakankamai. Į 2009 m. pagal vadinamąją „Jessica“ iniciatyvą įsteigtą kontroliuojantįjį fondą, kurio lėšos investuojamos į daugiabučių atnaujinimą, buvo pervesta daugiau nei 514 mln. litų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto lėšų. Taip pat buvo palikta galimybė pervesti dar 270 mln. litų Lietuvos biudžeto lėšų ir pasiekti 784 mln. litų „lubas“, tačiau ši pinigų dalis taip ir nebuvo pervesta.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra savo interneto svetainėje nurodo, kad iš viso šalyje yra 470 atnaujintų daugiabučių. 6 iš jų modernizuoti pagal „Jessica“ iniciatyvą, tam panaudota tik 8,7 mln. litų programos lėšų. Premjeras Andrius Kubilius svarsto, kad iki kitų metų pabaigos gali pavykti atnaujinti dar maždaug 500 namų.
2004 m. priimtoje, o vėliau atnaujintoje Daugiabučių namų atnaujinimo programoje numatyta, kad nuo 2005 iki 2015 m. Lietuvoje turi būti atnaujinta 1 500 daugiabučių. Taigi jeigu kitų metų pabaigoje šalyje iš viso bus atnaujinta beveik 1 000 daugiabučių, iki 2015 m. užsibrėžto tikslo liks ne tiek ir daug. Vis dėlto vargu ar jis bus pasiektas.
Svarbu panaudoti pinigus
Visi renovacijai skirti 514 mln. litų turėtų būti panaudoti iki 2015 m. Tačiau Europos investicijų banko (EIB) specialistai, atsižvelgdami į dabartinį daugiabučių renovacijos tempą, suskaičiavo, kad Lietuvai pavyks įsisavinti tik apie 376 mln. litų.
Skaičiuojama, kad kompleksinis vieno daugiabučio namo atnaujinimas trunka maždaug dvejus metus – įvertinus ir dokumentų tvarkymą, ir statybos darbus.
Atsižvelgę į EIB skaičiavimus šalies politikai ir valdininkai sukurpė planą iš daugiabučių renovavimo programos atimti 140 mln. litų ir juos skirti šaliai reikalingiems paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams įsigyti. Šio sumanymo kritikai suskubo aiškinti, kad šiam pirkiniui reikėtų rasti kitų lėšų, o gynėjai puolė tvirtinti, kad būtent taip elgiasi geras šeimininkas – už renovacijai nepanaudotas lėšas įsigijus sraigtasparnių nepanaudotų pinigų nereikės grąžinti Briuseliui.
„Šitos renovacijos programos niekada nebus galima išgelbėti“, – nukirto Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas. Jis svarstė, kad renovacija išjudėtų iš mirties taško tuo atveju, jeigu daugiau galių būtų suteikta savivaldai, kuri geriau žino, ko reikia kiekvienam regionui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)