Liepos 19 d. Berlyne vykusio susitikimo tarp Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel metu buvo pasirašyta nemažai susitarimų, kurie turėtų dar labiau ekonomiškai susaistyti Rusiją ir Vokietiją. Dar prieš susitikimą D. Medvedevas teigė, kad Vokietijos sprendimas iki 2022 m. uždaryti visas atomines elektrines suteikia gerą progą „Gazprom“ padidinti dujų tiekimą į Vokietiją.
Į Rusijos prezidento delegaciją buvo įtraukti energetikos ministras Sergejus Šmatko ir „Gazprom“ vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Kiek anksčiau šį mėnesį „Gazprom“ paskelbė apie bendros įmonės su Vokietijos kompanija RWE kūrimą. Ši įmonė turėtų užsiimti naujų dujomis kūrenamų elektrinių statyba Vokietijoje. Tačiau iki šiol viena didžiausių Vokietijos elektros energijos įmonių RWE yra paskelbusi planus statyti tik tris naujas anglimi kūrenamas elektrines.
„Gazprom“, kurio dujų paklausa Europoje pastaraisiais metais kiek sumažėjo, skelbė, kad po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje europiečiai „turėtų būti laimingi“, galintys sudaryti naujas ilgalaikes dujų tiekimo sutartis dvidešimčiai metų pagal principą „imk arba mokėk“ (angl. „take or pay“).
Vis dėlto A. Merkel pamėgino kiek atvėsinti Rusijos entuziazmą pareikšdama, kad „Gazprom“ turėtų sumažinti savo kainas, jei nori pritraukti vartotojus Europoje. Ji taip pat užsiminė, kad Vokietijai nuo 2015 m. papildomai tereikės apie 10 gigavatų galios kasmet, o tai Vokietijai nėra itin didžiuliai kiekiai. Kita vertus, analitikai pripažįsta, kad A. Merkel patiria nemažą spaudimą ieškoti alternatyvių energijos generavimo galimybių, kad kompensuotų atominę energetiką, kuri šiuo metu pagamina apie 23 proc. visos Vokietijos elektros energijos. Tačiau A. Merkel žurnalistams teigė, kad „Vokietijos įmonės spręs, kiek pirkti rusiškų dujų. Kuo bus mažesnė dujų kaina, tuo jos bus patrauklesnės“.
Vokietijos Ekonomikos instituto DIW atstovė, energetikos ekspertė Claudia Kemfert teigė, kad A. Merkel yra teisi nurodydama dujų kainų problemą. „Rusijos dujos yra tiesiog per brangios ir to negali atsverti viliojimai apsikeisti tam tikru turtu ar prisijungti modernizuojant Rusijos elektros tinklus“, – teigė C. Kemfert. Ji taip pat pastebėjo, kad ilgalaikės tiekimo sutartys su „Gazprom“ gali sulaikyti Vokietijos energetikos įmones nuo ketinimų statyti dujomis kūrenamas elektrines.
Vokietijos mokama kaina už importuojamas dujas šių metų sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 28 proc. – pernai už dujas buvo sumokėta 9,3 mlrd. eurų (apie 32 mlrd. litų), o šiemet jau 12,1 mlrd. eurų (apie 41,7 mlrd. litų), nors dujų nupirkta tik 1,1 procento daugiau.
Šių metų spalio mėnesį numatoma atidaryti pirmąją „Nord Stream“ dujotieko liniją, kurios pajėgumai sieks 27 mlrd. kubinių metrų dujų per metus – maždaug 70 proc. viso Vokietijos 2010 m. importuotų iš Rusijos dujų kiekio. Visas „Nord Stream“ galingumas turėtų sudaryti 63 mlrd. kubinių metrų per metus.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)