Išrinktas labiau už tai, kas jis nėra, o ne už tai, kas yra. Jis – „ponas normalusis“, kuris nėra Nicolas Sarkozy. Be žmonos supermodelio (tiksliau – be sutuoktinės), bet su partnere žurnaliste Valerie Trierweiler, be brangių cigarų ir jachtų. Ir be konservatyvių pažiūrų, kurios šalies, turinčios stiprias kairiąsias tradicijas, valdžioje dominavo nuo 1995 metų. Pradžiai – ir be itin ištaigingos inauguracijos. Bet ką jis parodys pasibaigus iškilmėms?
Vienintelis iki F. Hollande’o šiuolaikinės Prancūzijos vadovas socialistas buvo Francois Mitterrandas, po kurio valdė konservatoriai: dvi kadencijas Jaques’as Chiracas ir vieną Nicolas Sarkozy.
Tuomet turėjo ateiti Dominique’o Strauss-Kahno, socialistų lyderio ir apklausų favorito, eilė. Tačiau Tarptautinio valiutos fondo vadovo pareigas ėjęs politikas išvirto iš bėgių dėl kaltinimų seksualine prievarta. D. Strauss-Kahnas ko gero nebūtų pretendavęs į „normalaus“ prezidento titulą, kadangi ir anksčiau prie jo buvo kimbama dėl potraukio prabangai, siuvama „šampaninio socialisto“ etiketė.
F. Hollande’as, kampanijos metu kaldinęsis normalaus prezidento įvaizdį, pageidavo sąlyginai kuklios inauguracijos ceremonijos. Neskaitant pusketvirto šimto valstybės pareigūnų joje dalyvavo apie trisdešimt asmeninių svečių, taip pat jo partnerė. Tačiau savo ir jos vaikus prezidentas paliko namie – kitaip nei N. Sarkozy prieš penkerius metus į Eliziejaus rūmus atsivedęs visą šeimą.
Daugumai F. Hollande’as visų pirma yra kairysis, savo kampanijoje žadėjęs 75 proc. mokesčius uždirbantiems daugiau nei 1 mln. eurų per metus, o gaunantiems daugiau nei 150 tūkst. eurų – 45 proc.
„Ko aš nepriimu – tai nepadorus turtas, atlygis, neturintis jokio ryšio su talentu, protu ar pastangomis“, – kampanijos metu teigė F. Hollande’as.
Kai kurie itin turtingi Prancūzijos verslininkai jo planais pasipiktino taip, lyg visi apmokestinamieji būtų laikomi būtent tokiais „nepadoriais“ turtuoliais.
Turtingiesiems, drįsusiems kritikuoti apmokestinimo planus, mokesčiai yra simbolis, kuriuo esą kuriama nepakantumo „ambicingiems ir sėkmingiems“ atmosfera. Kai kurie mano, kad iš Paryžiaus į Londoną ir kitas sostines nutekės jauni protai. Tuo metu kaimyninėse Belgijoje ar Šveicarijoje jau padaugėjo prabangiu nekilnojamuoju turtu besidominčių prancūzų.
Tačiau šis kai kuriems baisus socialistas inauguracinėje kalboje perdavė, jo žodžiais, „pasitikėjimo žinią“. F. Hollande’as pakvietė Prancūziją vienytis, žadėjo kovoti prieš šalyje egzistuojančias skirtis, rasizmą ir antisemitizmą, paminėjo ir stoviniuojančią ekonomiką, nedarbą, valstybės skolos ir konkurencingumo problemas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)