Senojo žemyno bankams ir kitoms finansų institucijoms teks grąžinti valdžiai skolą už paramą per krizę. Europos Komisija (EK) jau nustatė būsimo finansinių sandorių mokesčio (FSM) tarifus ir ateityje mėgins naują prievolę įpiršti visam pasauliui.
Apie tai, kad už mokesčių mokėtojų pinigus gelbėti bankai ir kitos finansų institucijos turi grąžinti skolą visuomenei, Briuselyje garsiai pradėta kalbėti dar praėjusių metų pradžioje.
Šių metų kovą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama visiems finansiniams sandoriams įvesti 0,05 proc. dydžio FSM. Skaičiuota, kad nauja prievolė per metus ES biudžetą papildys iki 200 mlrd. eurų. Toks esą ir galėtų būti finansinio sektoriaus indėlis ES šalims brendant iš krizės.
Tąkart už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta tokį sprendimą pavadinimo „neatsakingu“ ir „skubotu“, dėl ko sulaukė dalies EP narių kritikos. A. Šemeta įspėjo, kad jeigu šis FSM būtų įvestas tik ES, jis esą galėtų išprovokuoti masinį finansinių institucijų „pabėgimą“ iš Europos. Kad finansiniai sandoriai gali atsidurti už Europos ribų, įspėjo ir politikų siūlymą kritikavę ekonomistai.
Mokestis „labai mažas“
Šiandien, portalui IQ.lt pristatydamas EK atliktą FSM analizę, A. Šemete nebėra toks kategoriškas kaip prieš tris mėnesius ir stoja šalininkų pusėn. Jis pripažino, kad įvesti šį mokestį pasauliniu lygiu nebus paprasta. Tačiau Europa pasauliui „parodys pavyzdį“ ir įves FSM visoms bendrijos narėms, nustatydama vienodą mokesčių bazę, kuri apimtų kuo daugiau finansinių instrumentų, taip pat – ir išvestinių.
Siūlomas mokesčio dydis, anot EK nario, labai mažas: prekybai akcijomis ir obligacijomis siūloma nustatyti 0,1 proc. mokestį, o išvestiniais finansiniais instrumentais – 0,01 proc.
Per metus iš FSM kasmet tikimasi surinkti 31,5 mlrd. eurų. Tai gerokai mažiau, nei politikai skaičiavo tik puoselėdami naujo mokesčio idėją.
Vis dėlto A. Šemeta laikosi nuomonės, kad tokia finansų indėlio grąža būtų pakankama. Per krizę ES narių pagalba bankų sektoriui siekė 4,6 trilijono eurų, tačiau dalis šios paramos buvo atidėtos skolos ir garantijos.
Per gerai gyveno
Dar vienas FSM įvedimo tikslas – sumažinti spekuliacinių sandorių įtaką. Komisaras akcentavo, kad šie vykdomi nedalyvaujant žmonėms, o algoritmų pagrindu, todėl šie sandoriai prisidėjo prie krizės ir iki šiol daro žalą visam finansų sektoriui.
Analizė atskleidė, kad finansų sektorius nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl, palyginti su kitomis ekonomikos sritimis, ES šalių nacionaliniai biudžetai netenka nuo 18 iki 25 mlrd. eurų. Taigi FSM galėtų sumažinti tokią nelygybę. Be to, siūloma priimti ir daugiau finansų sektorių reguliuosiančius teisės aktus, pirmiausia dėl didesnės užbiržinės prekybos kontrolės.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)