Politiniai perversmai Tunise ir Egipte, neramumai kitose Šiaurės Afrikos šalyse, ant pilietinio karo slenksčio svyruojanti Libija. Apie tokią pietų kaimynystės realybę kalbėsis Europos Sąjungos lyderiai, susirinkę penktadienį į neeilinį Europos vadovų tarybos posėdį. Jame dalyvaus ir Lietuvos prezidentė, sunerimusi dėl ekonominių problemų, kurias Europai kelia neaiški situacija Afrikoje.
Prezidentūra akcentuoja, kad posėdyje bus svarstomos priemonės, kaip apsaugoti po ekonominės krizės atsigaunančią Europą nuo naftos kainų augimo, kurį sukėlė įvykiai Šiaurės Afrikoje. Anot Dalios Grybauskaitės atstovo spaudai, bus kalbama ir apie augantį pabėgėlių skaičių, sankcijas Libijai bei tolesnę paramą Šiaurės Afrikai. Šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBP) pirmininkaujanti Lietuva greičiausiai turės prisiimti dalį atsakomybės už šios paramos koordinavimą.
Perskirstys paramą
Panašu, kad neramumai ir po jų sekusi kritikos lavina privertė ES šalis atsimerkti ir permąstyti savo politiką Šiaurės Afrikos šalių atžvilgiu. Europa siekia iš esmės siekia peržiūrėti savo bendradarbiavimą su Šiaurės Afrika ir padaryti viską, kad paskatintų šiose šalyse demokratines reformas. Savo ruožtu tai turėtų padėti užtikrinti ir ekonominę stabilizaciją.
Iš Libijos masiškai bėgant pabėgeliams į kaimynines Tunisą ir Egiptą, ES padidino savo humanitarinę pagalbą iki 30 mln. eurų. Manoma, kad pabėgelių skaičius gali siekti 180 tūkst. žmonių.
ES ketina perskirstyti 4 milijardus eurų per ateinančius trejus metus, kad paremtų besiformuojančius demokratinius režimus. Šie pinigai turėtų bus skiriami iš jau egzistuojančių Šiaurės Afrikos paramos fondų. Tiesa, svarstoma ir galimybė išplėsti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kuris iš principo buvo sukurtas paskatinti pokomunistinio bloko šalių ekonomines reformas, mandatą. Tokiam žingsniui greičiausiai nepritartų Rytų ir Vidurio Europos šalys.
Kaip prioritetinės paramos sritys išskiriamas smulkusis ir vidutinis verslas, žmogaus teisių užtikrinimas ir pilietinė visuomenė. Paskutinė paramos stadija – vizų režimo palengvinimas – tai didžiausia ES dovana, kurią ji gali suteikti savo kaimynėms. Mainais už paramą bus reikalaujama rinkiminių, teisminių ir konstitucinių reformų. Rodos, Europos šalys nebenori kartoti pragmatiško požiūrio nulemtų klaidų.
Karštasis taškas – Libija
Vakar ES sutarė griežtinti sankcijas prieš Muamaro Gaddafio režimą Libijoje, kad sustabdytų finansavimą Tripoliui. Naujosios sankcijos ruošiamos Libijos centriniam bankui ir kitiems ekonominiams objektams. Dėl sankcijų kol kas buvo nuspręsta žodžiu, o galutinį sprendimą greičiausiai priims valstybių vadovai penktadienį susirinkę į tarybos posėdį. ES taip pat ketina aptarti galimybę siųsti į Libiją nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų šalyje vykstančius įvykius ir įvertintų M. Gaddafio režimo atsakomybę. Tai nekeičia ES požiūrio, kad diktatorius turėtų kuo greičiau atsistatydinti.2 psl. >>
Spausdinti
nelabai suprantu kokia pagalba sau tai yra Lietuvai, ar atpigs nafta, ar lietuva pradejo kara, kara pradejo Prancuzija, JAV , bet lietuviu nebuvo, o pabegelius priims Lietuva, noreciau platesnio paaiskinimo
Ar sugebes imigrantai dirbti lietuvai uz min alga, ar jie kels musu uki, ar ples, siukslins ir tt, kokiu amatu ir kulturos jie mus mokys, Gal as ko nezinau, bet tenka skaityti kad juos mokoma alimentariu dalyku kaip pasiseti morkas ir tt Dekoju. Laukiu komentaruose malonaus issamaus paaiskinimo 