, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ką daryti su Danija, metusia iššūkį Europai ir apribojusia laisvą judėjimą Šengeno erdvėje? O gal Kopenhaga vis dėlto yra teisi? Tokie klausimai iškilo po to, kai į Danijos pasienį vėl sugrįžo muitininkai, rašo „Lietuvos rytas“.
Patikrinimų pasienyje Danija nematė jau 10 metų, bet įtakingų populistinių partijų reikalavimams nusileidusi Danija grąžino muitinės kontrolę. Įdomu tai, kad Kopenhagos sprendimas sulaukė ne tik pykčio ir grasinimų bangos, bet ir pritarimo.
Kopenhaga teisinasi, jog priimti ir parengti 50 papildomų muitinės darbuotojų teko dėl Danijoje vis opesnės problemos – nusikalstamumo. Esą nusikaltėliai iš Rytų Europos į Daniją ir per ją laisvai gabena ginklus, narkotikus ir net žmones. Kad tokia statistika nėra laužta iš piršto, tarsi turėjo parodyti Danijos muitininkų laimikis – jau pirmąją dieną pasienyje su Švedija konfiskuoti 3 kardai, 2 peiliai ir 70 kilogramų amfetamino.
Patys danai neslepia, kad jų šalis, kuri yra Šengeno erdvės narė, ėmėsi rizikingo sprendimo, bet Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas esą neturėjo kito pasirinkimo. Apžvalgininkų teigimu, jo vyriausybė sudarė sandėrį su populiaria ir įtakinga šalies parlamente kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija (DF). Ji parėmė vyriausybės paskelbtą taupymo programą mainais į pažadą balsuoti už sugriežtintą pasienio kontrolę.
Kopenhagos sprendimas iš Europos Komisijos kol kas sulaukė tik švelnios reakcijos. EK vadovas Jose Manuelis Barosso perspėjo, kad „vienašališkas Danijos sprendimas gali sukelti abejonių“. Tuo metu kai kurių ES šalių politikai teigė, kad Danija pažeidžia Šengeno susitarimą ir atvirai ragino vokiečių nevažiuoti atostogauti į Daniją.
Tačiau Danijos ministras Peteris Christensenas, atsakingas už muitinių veiklą, patikino, jog 1985 metais įsigaliojusio ir dabar 25 valstybes vienijančio Šengeno susitarimo Kopenhaga nepažeidžia. Ji esą tik naudojasi susitarimo 23 straipsniu, kuris leidžia grąžinti muitinės kontrolę, „jeigu kyla pavojus viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui”.
Kritikai tikina, kad tokio pavojaus Danijai nekilo, o ir leidimas grąžinti muitininkus suteikiamas 30 dienų. Bet ryžtingai nusiteikusi Danija iki šių metų pabaigos ketina papildomai įdarbinti apie 100 muitininkų. Jie dirbtų dieną ir naktį ir savo nuožiūra tikrintų automobilius.
Praėjusią savaitę Vokietijoje ir Danijoje surengtos apklausos parodė, kad dauguma – apie 75 proc. – abiejų šalių piliečių pritaria naujai tvarkai pasienyje. Net jei ji ir pažeidžia Šengeno susitarimą. Be to, tarp pačių Vokietijos politikų vis dažniau pasigirsta raginimų įvesti panašią tvarką savo šalyje, ypač pasienyje su Lenkija.
Iki šiol sienų kontrolę buvo galima atnaujinti tik kilus grėsmei nacionaliniam saugumui. Tačiau Europos Komisija birželį pritarė, kad tokių veiksmų Šengeno zonos narės galėtų imtis ir dėl imigrantų. Kai kurios šalys tai įvertino kaip galimybę laisvai interpretuoti Šengeno susitarimą, todėl manoma, kad jį vėl teks keisti.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)