, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Kelios ES valstybės paskelbė pritariančios Italijos ir Prancūzijos iniciatyvai palengvinti pasienio kontrolės įvedimą tarp Šengeno zonos šalių. Vokietija, Nyderlandai, Graikija ir Malta sako pritariančios iniciatyvai įvesti sienų kontrolę tarp ES šalių išskirtinėmis aplinkybėmis, tuo pačiu metu pabrėždamos ir „atviros Europos“ svarbą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle teigia, kad būtina tobulinti Šengeno zonos taisykles, jei tik tai įmanoma, tačiau laisvas žmonių judėjimas Europoje yra didžiulis pasiekimas, kuris neturi būti persvarstomas. Analogiška yra ir kitų iniciatyvą parėmusių valstybių pozicija.
Pasiūlymas keisti Šengeno taisykles kilo kaip sprendimas diplomatinei krizei tarp Italijos ir Prancūzijos. Pastarosiomis savaitėmis Italijos krantus pasiekė apie 4 tūkst. imigrantų iš Afrikos, daugiausia iš revoliucijos sukrėsto Tuniso. Roma nusprendė suteikti jiems laikinus leidimus gyventi. Šie dokumentai taip pat leidžia keliauti po Šengeno zoną. Imigrantams plūstelėjus link Prancūzijos, kur gyvena jų giminės ar draugai, Paryžius reagavo uždarydamas pasienį.
Kilusią įtampą antradienį ėmėsi spręsti Italijos premjeras Silvio Berlusconis ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pateikdami siūlymą sugriežtinti Šengeno taisykles. Šiuo metu apriboti judėjimą galima tik kilus grėsmėms nacionaliniam saugumui.
Gegužės 4 dieną ES komisarė Cecilia Malmström turėtų paskelbti naujo susitarimo pasiūlymą dėl vidinių Šengeno sienų kontrolės priklausomai nuo grėsmės lygio. Gegužės 12 dieną numatomas neeilinis vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame turėtų būti pritarta reformai. Birželį pasiūlymus turės patvirtinti Europos vadovų taryba.
Pietų Europos valstybės jau kurį laiką skundėsi, kad likusi Europa yra kurčia jų prašymams padėti tvarkytis su imigrantų srautu. Dar daugiau problemų kilo, kai Arabų pasaulį pradėjo krėsti neramumai. Graikija mėgina apsaugoti savo pasienį su Turkija. Malta ir Italijos salos yra artimiausi Tunisui Europos uostai Viduržemio jūroje. Imigrantams netoli yra ir Ispanija bei Kipras.
Šios šalys per 2011-2013 metus turi gauti 4 mlrd. eurų imigracijos problemoms spręsti, o Vadovų taryba birželį turės spręsti dėl dar didesnės pagalbos.
Imigrantų problema paaštrėjo tuo pačiu metu, kai Europos valstybėse iki nacionalinių parlamentų lygio iškyla vis daugiau radikalių dešiniųjų partijų, pasisakančių už griežtą imigracijos ribojimą. Taip nutiko Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje, Suomijoje. Europos spauda, kritikavusi prancūzų ir italų iniciatyvą, daugiausia traktavo ją kaip mėginimą išplauti ilgai tvirtintus Europos atvirumo pamatus bei radikalių dešiniųjų pamaloninimą. Esą tikroji grėsmė yra ne imigrantai, o ksenofobinės jėgos Europos viduje.
KOMENTARAI (0)