, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Jau daugiau kaip 100 tūkst. žmonių paliko Libiją, gelbėdamiesi nuo diktatoriaus Muammaro Gaddafio pajėgų, brutaliai malšinančių sukilėlius. Šimtai tūkstančių pabėgėlių užkimšo kelius į Tunisą ir Egiptą, o Europos Sąjunga baiminasi, kad imigrantų banga iš Afrikos plūstelės ir į Europą. Ypač dėl to sunerimusios pietų valstybės, kurios pageidautų didesnio kitų Europos Sąjungos šalių solidarumo.
Antradienį Italijai priklausančią salą pasiekė dar vienas laivas su 347 nelegaliais migrantais iš Tuniso, taip dar padidindamas nerimą dėl imigracijos bangos. Žvejybinis laivas tunisiečius atgabeno į Lampedusijos salą, esančią vos 160 km nuo šiaurinės Afrikos pakrantės.
2008 metais M. Gaddafio režimas buvo sudaręs su Italija vadinamąjį „draugystės susitarimą“, pagal kurį įsipareigojo stabdyti nelegalios migracijos srautus.
Nuo sausio mėnesio, kai prasidėjo neramumai Tunise ir juos lydintys analogiški įvykiai Egipte, pasibaigę politiniu perversmu, Lampedusija jau priėmė apie 6000 imigrantų. Salos imigrantų priėmimo centre, formaliai pritaikytame tik imigrantams atpažinti ir paleisti, vis dar gyvena tunisiečiai, atvykę čia dar sausio mėnesį. Dabar, matant įvykius Libijoje, baiminamasi naujos emigrantų bangos.
Kovo 11 dieną planuojamas neeilinis ES valstybių vadovų susitikimas, kurioje bus sprendžiama dėl bendros strategijos reaguojant į krizę Libijoje. Tarp svarbiausių klausimų bus ir žmonių plūstelėjimo iš Tuniso, Libijos ir Egipto keliami iššūkiai. Anksčiau pietinės šalys būdavo tiesiog paliekamos sugerti neigiamus šio proceso efektus. Tačiau dabar Italija kartu su kitomis pietų Europos šalimis (Ispanija, Prancūzija, Kipru ir Malta) ragina ES pasidalinti imigracijos naštą ir sukurti bendrą imigracijos politiką.
Nebeliko „kamščio“
Italija su baime kalba apie potencialius migrantus iš Libijos. 2008 metais M. Gaddafio režimas buvo sudaręs su Italija vadinamąjį „draugystės susitarimą“, pagal kurį įsipareigojo stabdyti nelegalios migracijos srautus. Susitarimas vertinamas kaip savotiška Italijos dovana savo buvusiai kolonijai, mat pagal jį Libija turėjo gauti 5 mlrd. dolerių reparacijų. Prasidėjus kruviniems neramumams šis susitarimas nustojo veikti, tad Libija nebeatliks savotiško „kamščio“ vaidmens.
Italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maronis perspėjo, kad Libiją ketina palikti iš viso 1,5 mln. žmonių ir didelė jų dalis greičiausiai sieks patekti į Europą. Italija atkakliai reikalauja kitų ES šalių solidarumo priimant pabėgėlius, tačiau dauguma kitų Europos šalių politikų skeptiškai žiūri į gąsdinimus ir tvirtina, kad Romos reakcija esanti gerokai perdėta. Anot imigracijos ir saugumo eurokomisarės Cecilijos Malmstrom, ES šalys nesutinka „pasidalinti“ imigrantais, kaip to norėtų Italija. Panašu, kad ši problema taps dar vienu išbandymu Europos valstybių solidarumui.2 psl. >>
Pingback: Europos pagalba arabams ir sau | IQ.lt