Lietuva jau dešimt metų pirmauja Europoje pagal emigracijos mastą, ir lietuviai užsienyje ėmė uždirbti tiek, kad jų į Lietuvą parsiunčiami pinigai pernai sudarė ketvirtadalį šalyje išmokamo darbo užmokesčio.
Tokius apibendrinimus pateikė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras, pristatydamas naują svetainę „Migracija skaičiais“ (www.123.emn.lt). Kūrėjų teigimu, tai pirmoji svetainė, skirta ne vien emigrantams, bet plačiajai visuomenei. Svetainė, kurioje pateikiama susisteminta ir grafinė informacija, sukurta bendradarbiaujant nevyriausybinėms ir valdžios institucijoms.
TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad ši svetainė padės geriau suprasti faktus apie migraciją ir išsklaidys mitus. Pasak jos, kai kurios apklausos yra parodžiusios Lietuvos gyventojų įsitikinimą, kad daugiausia į Lietuvą imigruoja kinų, tačiau jų yra žymiai mažiau nei atvykėlių iš kitų valstybių.
Išties apie 80 proc. į Lietuvą imigruojančių žmonių yra iš svetur grįžtantys lietuviai – reemigrantai. Jų 2010 metais parvyko 4153. Daugiausiai lietuvių grįžo iš Didžiosios Britanijos (1429) ir Airijos (606).
Daugiausiai užsieniečių į Lietuvą 2010 metais atvyko iš Baltarusijos (255), Rusijos (248), Ukrainos (145), o iš ketvirtoje vietoje esančių JAV – vos 32. Svetainėje taip pat galima rasti informacijos apie neteisėtą migraciją į Lietuvą, suteiktą prieglobstį, darbo imigrantus į Lietuvą ir tai, ką apie imigrantus mano lietuviai.
Atsiunčia ketvirtadalį Lietuvoje uždirbamų pinigų
„Mūsų emigracijos mastai, skaičiuojant proporcingai gyventojams, iš tikrųjų yra patys didžiausi ES ir gana sunkiai palyginami su kitomis šalimis“, – teigė A. Sipavičienė. Ji pabrėžė, kad 2010 metų emigracijos mastas yra išpūstas, kadangi dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ypač padaugėjo išvykimą deklaruojančių žmonių. Tačiau pagal išvykstančiųjų kiekį Lietuva jau dešimt metų tvirtai užima pirmą arba antrą vietą Europoje.
Gausėjant emigrantų nuosekliai augo iš užsienio fizinių asmenų į Lietuvą parsiunčiamų pinigų suma. Pernai ji siekė daugiau nei 4 mlrd. litų. Svetainės „Migracija skaičiais“ kūrėjai pastebi, kad tai prilygsta ketvirtadaliui Lietuvoje išmokamo darbo užmokesčio ir yra daugiau nei iš biudžeto skiriama švietimo įstaigoms. Taip pat svetainėje teigiama, kad piniginės perlaidos, dažniausiai išleidžiamos vartojimui, gerokai sušvelnino ekonominio nuosmukio padarinius Lietuvoje.
A. Sipavičienės teigimu, pagrindinės emigracijos priežastys daugelį metų išlieka tos pačios – ekonominės. Jos teigimu, apie 85 proc. emigrantų iki išvykimo metus ar ilgiau neturėjo darbo, taip pat buvo prispausti skolų. Svetainėje „Migracija skaičiais“ teigiama, kad tikslinėse emigracijos šalyse minimalus darbo užmokestis skiriasi nuo 2,5 iki 4 kartų: Airijoje jis siekia beveik 1500 eurų, Didžiojoje Britanijoje – 1100 eurų, o Ispanijoje – 700 eurų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)