Nors ketvirtadienio naktį, kai budėjo gausios policijos pajėgos ir lijo lietus, didesnių neramumų, Didžiojoje Britanijoje neužfiksuota, kai kurie psichologai teigia, kad riaušių pasikartojimas – tik laiko ir vietos klausimas, o apžvalgininkai primena, kad riaušės nei Europoje, nei pasaulyje nėra neįprastas dalykas.
„Manau, kad riaušių priežastys yra silpna policija ir visuomenės susvetimėjimas. Pasekmės bus žala ekonomikai – lėtesnis augimas, brangesnis draudimas, krintančios būsto kainos“, – portalui IQ.lt sakė „The Economist“ apžvalgininkas, knygos „Naujasis šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas.
E. Lucasas pažymėjo, kad riaušininkai jaučiasi neturintys vietos visuomenėje ir nebijo nusikalstamo elgesio pasekmių. Tačiau jis atmetė anksčiau pasirodžiusius teiginius, kad riaušininkai yra vargingai gyvenantys asmenys, o griežta vyriausybės taupymo politika juos dar labiau skurdina.
„Žmonės nėra vargšai (priešingai, nei gyvenantys kaime rytų Lietuvoje). Tačiau vartotojiška kultūra padidina nelygybės pojūtį, pojūtį, kad turtingieji gali gauti ką nori, o skurdesnieji negali nusipirkti norimų sportbačių ar telefonų“, – sakė E. Lucasas.
Jis pabrėžė, kad biudžeto karpymai dar neprasidėjo, o nedarbas daugelyje vietovių, kur vyko riaušės, yra ganėtinai žemas. Be to, paaiškėjo, kad dalis sulaikytų riaušininkų turi gerus darbus. „Supaprastintas aiškinimas, kad taupymas + skurdas = riaušės yra klaidingas“, – sakė apžvalgininkas.
Nėra neįprasta
Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka svarstė, kad riaušės – ir skirtingų kultūrų klausimas. „Pranešama, kad viename iš tų rajonų gyvena apie 50 tūkst. lietuvių, bet jie nesukyla, nedalyvauja tame. Matyt, yra kultūrinės, ekonominės atskirties. Tie, kurie maištauja, dauguma yra Anglijos piliečiai. Kelintos kartos emigrantų vaikai, jie prastai integruojasi“, – dėstė R. Lazutka.
Jis pažymėjo, kad įprastai integracija siejama su nedarbu, pripažįstama, kad pagrindinė žmonių integracijos priemonė yra užimtumas, darbas. Tačiau vien tokio paaiškinimo esą nepakaktų. „Kad prasiveržė čia – matyt, ir didmiesčių klausimas, sudėtingas tikrai. Vargu, ar kas gali labai lengvai visa tai paaiškinti“, – sakė pašnekovas.
Savo ruožtu E. Lucasas pridūrė, kad Londone kilusios ir po kitus miestus išplitusios riaušės pabrėžia švietimo sistemos, šeimos problemas. „Didelė dalis įvykių turi daug, kartais besidubliuojančių, prieštaringų priežasčių. Šis – ne išimtis“, – sakė apžvalgininkas.
Jis patikino, kad riaušės Europoje nėra neįprastas reiškinys. „Prieš kelerius metus stebėjome riaušes Prancūzijoje, Danijoje. Anksčiau – Vakarų Berlyne. Neseniai – Graikijoje, Gazoje. Didžiausia apsauga nuo riaušių – baimė būti sučiuptiems. Tam reikia, kad policija atgautų pasitikėjimą“, – sakė E. Lucasas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)