ES Pagrindinių teisių agentūra (PTA) pateikė ataskaita, kurioje apžvelgiama žmogaus teisių padėtis Europoje 2009 metais. Joje Lietuva, panašiai kaip ir kaimyninės šalys, kritikuojama dėl problemų, susijusių su valstybinės kalbos mokymu ir neigiamų nuostatų etninių bei seksualinių mažumų atžvilgiu. Lenkų tautinės mažumos klausimai, kurie paskutiniu metu vis kišdavo koją sėkmingiems Lietuvos santykiams su kaimyne, didelio PTA dėmesio nesusilaukė.
Ataskaitoje minimas tik ginčas dėl gatvių pavadinimų rašymo lenkų kalba, kuris, beje, irgi buvo įvertintas labiau kaip įstatymų prieštaringumo, o ne kaip žmogaus teisių pažeidimo atvejis. Pačią Lenkiją PTA gerokai „patarkavo“ dėl diskriminacijos romų atžvilgiu.
Lenkija minima tarp šalių, kuriose romų tautybės žmonės labiausiai skriaudžiami įdarbinimo, apgyvendinimo ir švietimo srityse. Net penktadalis romų mokinių arba jų tėvų Lenkijoje jautėsi diskriminuojami švietimo srityje. Taip pat Šiaurės Lenkijoje net pusė apklaustųjų lenkų teigė, kad nenorėtų turėti romų tautybės kolegos.
Ataskaitoje minima „Amnesty International“ kritika Baltijoms šalims, kurioje Estijai ir Latvijai kliūna dėl jų taikomų reikalavimų mokėti valstybinę kalbą, kurie esą trukdo tautinėms mažumoms patekti į darbo rinką.
Su panašiomis problemomis susiduria ir Lietuva, kuri ataskaitoje kritikuojama dėl nesugebėjimo efektyviai integruoti imigrantų vaikų švietimo sistemoje bei pernelyg menko finansavimo, skiriamo lietuvių kalbos mokymo programoms. Taip pat Lietuvoje net 42 proc. apklaustų tautinių mažumų atstovų skundžiasi, kad nepakankamai gerai moka lietuviškai, o tai esą sumažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje.
Tiesa, Lietuva niekaip nesugeba atsikratyti ir savo „arkliuko“ – diskriminacijos seksualinių mažumų atžvilgiu, kuriai PTA raporte skirta ne viena pastraipa. Ataskaitoje dar kartą analizuojamos Nepilnamečių apsaugos įstatymo priėmimo peripetijos bei primenama apie 2009 metais pasiūlytus administracinio kodekso pakeitimus, pagal kuriuos būtų baudžiama už „homoseksualizmo propagandą“. Ataskaita teigia, kad seksualinės mažumos Lietuvoje renkasi vadinamąją nematomumo strategiją, siekdamos išvengti neapykantos ir diskriminacijos.
Vakarų Europoje, kurioje paskutiniu metu politiniai lyderiai vis dažniau prabyla apie „multikultūralizmo žlugimą“, pastebimos kiek kitokio atspalvio problemos nei Lietuvoje ar kaimyninėse valstybėse. Vokietijoje užfiksuotos vis stiprėjančios neracionalios neigiamos nuostatos musulmonų ir imigrantų atžvilgiu.
Tuo tarpu visoje Europoje plačiai plinta nacionalistinio diskurso apraiškos, ypač išryškėjančios rinkiminių kampanijų metu. PTA atkreipė dėmesį į Vengriją, kurioje „Jobbik“ partija pasireiškė su šūkiu „Vengrija – vengrams“, bei Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Švediją, kuriose irgi ne kartą nuskambėjo analogiškas šūkis, tik pritaikytas nacionaliniam kontekstui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)