, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europoje neturi likti energetinių salų – tokie tikslai vis garsiau deklaruojami Briuselyje. Strateginiams projektams jau numatyta solidi suma iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Tačiau dėl finansinės paramos dar gali tekti pakovoti ir pačioms energetinėmis salomis vadinamoms Baltijos šalims.
Europos Komisijos (EK) pateiktas 2014–2020 m. biudžeto projektas turėtų pradžiuginti Lietuvą. Briuselis kol kas nusiteikęs gana daug dėmesio ir pinigų skirti Senojo Žemyno jungtims – investicijoms į Europos energetikos, transporto, informacinius ir ryšių tinklus.
Apie ketvirtadalį lėšų iš 9,1 mlrd. eurų (apie 31 mlrd. litų), numatytų energetikos infrastruktūrai, planuojama išdalyti Baltijos šalių projektams. ES paramos turėtų sulaukti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis („LitPolLink“), Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis bei 2-oji Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, kuri leistų sinchroniškai prisijungti prie ES tinklų. Tarp finansuojamų objektų pateko ir regioninis suskystintųjų dujų terminalas Rytų Europoje.
Biudžete numatytas ir tolesnis „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ finansavimas. Iš viso transporto infrastruktūros projektams siūloma skirti 21,7 mlrd. eurų.
Atominių elektrinių uždarymui ir atominiam saugumui pasiūlyme numatyta 700 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos Lietuvos, taip pat Bulgarijos ir Slovakijos atominėms elektrinėms uždaryti.
„Šis ES daugiametės finansinės programos pasiūlymas atspindi Europos ekonomines realijas ir ateities poreikius. Turime investuoti ten, kur trūksta jungčių, kur Europa kuria pridėtinę vertę. Numatyta, kad Europoje turi nebelikti energetinių salų. Lietuvos energetikos ir transporto tinklai bus visiškai integruoti į didžiuosius Europos tinklus“, – optimistiškai projektą vertino Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Britai nepatenkinti
Tiesa, Lietuva ir kitos Baltijos šalyse dar nėra garantuotos, kad jų energetikos projektai tikrai sulauks apie 6,2 mlrd. litų.
Lina Rimkutė-Žičkė, A. Šemetos biuro atstovė, tvirtino, kad EK pateiktą siūlymą dar svarstys Europos Taryba, o galutinį sprendimą priims Europos Parlamentas. Galutinis biudžeto ir projektų finansavimo tvirtinimas gali užtrukti ne vienus metus. Neatmetama galimybė, kad diskusijos užsitęs iki pat Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį.
Jeigu Europos Komisijos siūlomas planas bus patvirtintas, 2014-2020 metais ES biudžetas sieks 1 trln. eurų – 5 proc. didesnis nei ankstesnio laikotarpio.
Pagal planą, maždaug 376 mlrd. eurų būtų skirti neišsivysčiusiems ES regionams, o dar 372 mlrd. eurų – paremti regiono ūkininkus.
Kol kas ES biudžeto projektą itin kritikuoja Didžioji Britanija. EK siekia peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, tarp kurių – Didžiajai Britanijai. Todėl pastarosios atstovai būsimą biudžetą jau pavadino „neįvykdomu“. Be to, britai siūlo užšaldyti biudžetą ir nedidinti išlaidų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)