, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Iš 474 laisvų vietų Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose daugiau nei trečdalis siūloma rusiškai arba lenkiškai kalbantiems vaikams. O ten, kur gyvena dauguma rusų arba lenkų, daugiau vietų yra lietuviškai kalbantiems vaikams.
Nuo šių metų rugsėjo sostinės darželiuose bus pasiūlyta beveik pusė tūkstančio laisvų vietų. Tačiau vietų pritrūks dar bent 1 250 vaikų. Realiai šis skaičius bus dar didesnis, jei tėvai nesutiks leisti vaiko į darželį, kuriame bendraujama ne jo gimtąja kalba.
Iš 474 Vilniaus mieste šiuo metu laisvų vietų vaikų darželiuose 124 siūlomos rusiškose grupėse, 31 vieta – lenkiškose. Galimybę nuo ankstyvų dienų vaiką mokyti kitos kalbos labiausiai turėtų įvertinti Naujininkų mikrorajono gyventojai. Čia rusakalbiams mažamečiams siūlomos 39 laisvos vietos, lietuviškai kalbantiems vaikams – vos 27. Tačiau vietų pasiūla neatspindi paklausos: remiantis 2001 m. surašymo duomenimis, Naujininkuose lietuvių tautybės gyventojai sudaro 42 proc., tuo metu rusakalbiai – 17 proc. Naujininkuose kas ketvirtas gyventojas – lenkų tautybės, tačiau lenkakalbiams laisvų vietų darželiuose nėra.
Panaši situacija ir Šeškinėje: darželiuose skaičiuojama 15 laisvų vietų rusiškai kalbančiose vaikų grupėse, 7 lenkiškai ir 20 – lietuviškai (atitinkamai 36, 17 ir 47 proc.). Tačiau ir čia lietuvių gyvena daugiausia – 57 proc., rusų tautybės asmenų skaičiuojama 14 proc., o lenkų – 18 proc. Taigi laisvų vietų skaičius tik lenkiškai kalbančiose grupėse daugmaž atitinka gyventojų skaičių mikrorajone. Karoliniškėse lietuviškai kalbantiems darželinukams siūloma 13 laisvų vietų, tuo metu rusakalbiams – 20 vietų, nors ir čia lietuvių gyventojų daugiau – 57 proc., tuo metu rusų – vos 16 proc.
Naujojoje Vilnioje situacija – priešinga. Čia dauguma gyventojų yra lenkų tautybės (34 proc.), tačiau iš 34 laisvų vietų dauguma siūloma lietuviškai kalbantiems – 24 (71 proc. visų laisvų vietų). Lietuvių čia skaičiuojama 29 proc., rusų tautybės asmenų – 20 proc.
Vaikui vietos darželyje ieškantys tėvai gali pateikti prašymus į 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nebūtinai esančias jų mikrorajone. Tačiau sostinės numatyta didesnė pasirinkimo galimybė tėvų nenudžiugino – kai kurie mikrorajonai išvis negali pasiūlyti laisvų vietų darželinukams. Pavyzdžiui, Fabijoniškių mikrorajone esančio Perkūnkiemio daugiabučių kvartalo gyventojai jau ne pirmus metus prašo darželio – tokį savivaldybė pažadėjo pastatyti per artimiausius kelerius metus, o dabar gyventojams siūloma 10 laisvų vietų Vilniaus rajono vaikų darželiuose, iš kurių tik 2 vietos – lietuviškai kalbantiems vaikams.
Verkių, Pašilaičių ir Pilaitės mikrorajonuose laisvos vietos siūlomos tik lietuviškai kalbantiems vaikams. Tačiau iš viso trijuose rajonuose jų tėra vos 7. Šiuose mikrorajonuose lietuvių tautybės asmenų skaičiuojama per 60 proc. Paneriuose siūloma vos viena laisva vieta lietuviškai kalbančiam vaikui, nors čia trečdalis gyventojų – lietuviai, dar trečdalis – lenkų.2 psl. >>
Labai turtinga Lietuva, galinti išlaikyti įvairias mažumas…