Darbo kodekso (DK) pataisos – priemonė sumažinti nedarbo lygį, tokią poziciją Trišalėje taryboje dėsto Vyriausybės atstovai. Tačiau kiti įsiplieskusios diskusijos dalyviai nemano, kad naujovės padės išjudinti darbo rinką, sumažinti nedarbą bei palengvinti darbo vietų kūrimą.
Premjeras Andrius Kubilius aiškino, jog pakeitus 32 DK straipsnius, bus sudarytos sąlygos verslui laisviau kurti darbo vietas ir kartu mažinti nedarbo rodiklius. Tuo abejoja verslininkai, nors ir pripažįsta, kad naujovės jiems leis jaustis tvirčiau. Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad darbdaviams šios priemonės leis lengviau atsikratyti darbuotojais.
Verslui paranku
Didžiausias diskusijas Trišalėje taryboje sukėlė siūlymai dėl laisvesnių terminuotų darbo sutarčių, lengvesnio pensinio amžiaus žmonių atleidimo, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo termino trumpinimo iki 3 mėnesių, mažesnių išeitinių kompensacijų, kasmetinių atostogų trumpinimo nuo 28 kalendorinių iki 20 darbo dienų.
Labiausiai šioms naujovėms priešinasi profesinių sąjungų atstovai, siūlantys dalį priemonių leisti numatyti darbdaviams ir darbuotojams kolektyvinėse sutartyse. Tam jau pritaria ir likusios Trišalės tarybos pusės.
Praėjusią savaitę posėdyje nebuvo sutarta dėl svarbiausių nuostatų – galimybės atleisti darbuotoją jam sulaukus 65 m. bei įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpio trumpinimo. Tačiau neatmetama galimybė, kad prie šių pataisų posėdžio dalyviai dar sugrįš.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas teigė, kad profsąjungų kritikos sulaukusios naujovės palengvintų verslininkų dalią, o šie esą galėtų pasiūlyti įvairesnes įsidarbinimo galimybes ieškantiems darbo. Anot pašnekovo, viena sąlygų – 65 m. amžiaus sulaukusių žmonių atleidimas – galėtų tapti priemone įdarbinti jaunimą: „Joks darbdavys neatleis pensinio amžiaus žmogaus, jei jis gerai dirba. Tačiau jei jis nebėra naudingas įmonei, vietoj jo būtų galima įdarbinti jauną darbuotoją, reikėtų pasinaudoti tokia galimybe. Manau tai teisinga – suteikti vietą naujam darbo rinkos dalyviui, užuot laikius asmenį, jau turintį pajamų šaltinį – pensiją.“
M. Aleliūnas palaiko ir laisvesnės formos terminuotas darbo sutartis, kurios, pasak jo, būtų naudingos daugumai įmonių, užsiimančių trumpalaikiais projektais: „Jei koks projektas įvykdomas ir naujų užsakymų nėra, darbdavys yra priverstas veltui mokėti darbuotojams. Ribotas savaitės darbo valandų skaičius, nelanksčios terminuotos darbo sutartys – vienos priežasčių, klampinančių į šešėlinę ekonomiką.“
Priemonės ne esminės
Anot pramonininkų atstovo, laisvesnius darbo santykius numatančios nuostatos yra būtinos Lietuvai – panašias priemones jau taiko daugelis Europos Sąjungos šalių. Vienas pavyzdžių – Estija, kuri ekonominio nuosmukio metu taikydama laisvesnes darbo santykių sąlygas, leido pažaboti nedarbo lygio augimą išsaugant esamas darbo vietas ir pasibaigus recesijai sukurti papildomų darbo vietų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)