, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo neseniai priimtas Miškų įstatymą pataisas ir grąžino Seimui jas svarstyti pakartotinai. Šiose pataisose buvo numatyta galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.
Kaip teigiama prezidentūros išplatintame pranešime, „tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.“ Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.
„Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai – ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas”, – teigia Prezidentė.
Prezidentės teigimu, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.
Itin reta išimtimi, pasak Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.
Minėtas Miškų įstatymo pataisas itin protegavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Žaliųjų organizacijų atstovai prašė D. Grybauskaitės vetuoti šį įstatymą, teigdami, kad tai tik padės žemgrobiams nesąžiningai įsigytus miškus galiausiai paversti sodybų sklypais.
Prezidentės D. Grybauskaitės veto Miškų įstatymo pataisoms gali būti vertinamas kaip dar kartą išreikštas nepasitikėjimas Seimo Aplinkos komiteto siūlomais įstatymais. Prieš tai D. Grybauskaitė jau yra grąžinusi Seimui Statybų įstatymą.
Seimo praktika paskutinėje projekto priėmimo stadijoje įterpti kontroversiškas pataisas, taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl ko D. Grybauskaitė grąžino Miškų įstatymą svarstyti pakartotinai. Kaip teigiama prezidentūros pranešime, „visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.“
Kryptingai vykdoma dezinformacija manau, skaičius 140t…. iš kur ? Vėl organizuotai suplakama atskiri dalykai tai : buvusios sodybos atkūrimas ir ketinimas įkurti naujas. Teisinė valstybė neužsiminėtų buvusių kaimų genocidu ir neokupuotų VSTT buvusios sodybos be dialogo su savininku, kuris ir palaiko švarią aplinką daugiau nei jo valdos leidžia. Samoningai savininkas apšaukiamas priešu , na panašiai taip buvo sovietų okupacijos pradžioje , kai pažangūs savininkai (ūkininkai) buvo pavadinti buožėmis ir vežami į Sibirą. Tai dabar pačioje Lietuvoje nėra kur ištremti – tiesiog neleidžiama disponuoti savo turtu. Susikurusios kelios finansuojamos grupės “žalieji…” kurie aklai bando įrodinėti apie viešo intereso svarbą (NAŠA kaip ideologija). Brangieji atstatome teisingumą ir teisėtvarką, tik savininkas gali savo teritoriją švarią užlaikyti, o ne prezidentė su DAROM, o viešas interesas vėl apkakos per metus. TAI PATIKRINTI PASAULINIAI DĖSNIAI. Kaip paveikė NAŠA skiepijimas! Skaitykite kur bėdos yra http://www.lietuvosmiskai.lt.