Po kelerių metų Lietuva tikrai taps euro zonos nare – tuo neabejoja Europos politikos studijų centro (CEPS) vadovas Danielis Grosas, dalyvavęs Vilniuje surengtoje diskusijoje „Lietuva ir ES: ateities iššūkiai“. Tačiau jei šalis neišspręs pagrindinių savo problemų – korupcijos ir šlubuojančio viešojo administravimo – prisijungimas prie euro zonos nebus sėkmingas.
„Jokia šalis nenori sulaukti tokio likimo, kaip Graikija. Aš nemanau, kad jis grėstų Lietuvai. Tik klausimas, ar ir kiti žmonės taip nemano“, – interviu IQ.lt teigė D. Grosas.
CEPS direktoriaus teigimu, Lietuva neturėtų stengtis kuo anksčiau prisijungti prie euro zonos narių. Pasak jo, nėra skirtumo, ar Lietuva taps euro zonos nare 2014 m. sausį, ar tų pačių metų lapkritį. Tačiau jei šalis nesukaups daugiau santaupų ir nesustiprins viešojo administravimo, prisijungimas naudos neatneš.
Visgi D. Grosas įspėja pernelyg nesižavėti užsienio kapitalu ir investuotojais. Esą tai vėl gali šalį pastūmėti ekonominės krizės link.
„Jei šalį pasieks didžiuliai pinigų srautai iš užsienio, vėl susiformuos ekonomikos burbulas, vėl labai išaugs atlyginimai. Tai puiku, kol tęsiasi, tačiau nenorite sulaukti to, kas ką tik buvo. Štai kodėl nemanau, kad Lietuvai yra svarbu pritraukti užsienio kapitalą. Geriau pritraukti užsieniečių know-how. Pasiimkite kitų patirtį ir praktiką, įsileiskite pašaliečius – pavyzdžiui, estus. Iš jų tikrai galima imti pavyzdį. O kapitalą geriausiai naudokite savo“, – teigė D. Grosas.
Pasak jo, siekdama tapti finansiškai stabilia ir konkurencinga, Lietuva privalo atsispirti pagundai vėl mestis į vartojimą. „To negalima leisti. Vienas iš būdų suvaldyti vartojimą – labai griežtai apibrėžti, kiek vartotojai gali gauti iš banko pinigų. Tai būtų labai efektyvu“, – teigė D. Grosas.
Ragino susirūpinti švietimu
Vis dėlto pirmiausia D. Grosas ragina Lietuvą atsigręžti į švietimo sistemą ir sveikatos apsaugą. CEPS direktorius pabrėžė, jog strategijoje „Lietuva 2030“ šalies gerovė pagrįsta žmogiškaisiais ištekliais. Tačiau kol kas jaunosios kartos gebėjimai ir išsilavinimas, anot D. Groso, kelia daug rūpesčių.
Kalbėdamas apie švietimo problemas D. Grosas rėmėsi Tarptautinės moksleivių vertinimo programos PISA duomenimis. Šioje programoje tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvos moksleivių rodikliai yra gerokai žemesni už Europos šalių moksleivių vidurkį. Be to, 2009 m. šalies moksleivių rodikliai buvo dar žemesni, nei 2006 m.
„Labai gaila, bet PISA lentelėse Lietuva atrodo nelabai gerai. Kai Vokietijoje pasirodė prastesni nei tikėtasi vietos moksleivių pasiekimų duomenys, šalį ištiko šokas. Iš karto buvo imtasi veiksmų. Nežinau, ar toks šokas ištiko ir Lietuvą, tačiau turėjo ištikti“, – sakė D. Grosas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)