, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Anot P. Tamulionio, „juodųjų technologijų“ apraiškų itin apstu, o tai liudija apie politinės kultūros stoką, kurią gali pakeisti pačios didžiosios politikos atstovai, bet ne viešųjų ryšių specialistai.
„Viešųjų ryšių technologijų“ savininkas K. Gečas pridūrė – politinė komunikacija šalyje pernelyg populistinė ir priemonių šiai tradicijai keisti nėra: „Kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę, politikai tam turi itin daug galimybių, tačiau komunikacija apsiriboja skandalingais pažadais, nepagrįstomis nuomonėmis, nelogiškomis diskusijomis. Atėjus į valdžią to nesugebama įgyvendinti, dėl ko ir smunka gyventojų pasitikėjimas svarbiausiomis šalies valdžios institucijomis.“
P. Tamulionis atkreipė dėmesį, kad pasiruošimą rinkimams neįprastai anksti pradėjo Darbo partija, tačiau intensyvesnis viešinimasis pagrįstas teisme nagrinėjama „juodosios buhalterijos“ byla – kaupiamas partijai prijaučiančių rinkėjų ratas, kurie nesėkmės atveju galėtų tapti visuomenės pasitikėjimo, teisybės simboliu prieš „neteisingai nubaudusią valstybę“.
Darbo partijos pavyzdys demonstruoja, jog įvaizdžiu politikai rūpinasi, tačiau tik kraštutiniu atveju, o ir taikomos priemonės, skelbiama informacija kelia abejonių.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad neteisingą nuo teisingos politikų skleidžiamos informacijos nėra galimybių atskirti: „Galima pajuokauti – politinės partijos galėtų paklūsti reklamos įstatymo nuostatai, numatančiai neskelbti netikslios ar klaidinančios informacijos. Bet kas tai tikrins? Teisinga ji ar ne, galima įvertinti tik po kurio laiko.“
KOMENTARAI (0)