, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Konstituciniame Teisme (KT) nagrinėjimo laukiančių kreipimųsi eilė nutįso iki rekordinio ilgio. Tikėtis, kad Konstitucijos sergėtojai ims plušėti sparčiau, nėra jokio pagrindo. Vienintelė išeitis – imtis ryžtingų permainų.
Balandžio 12-ąją Seimo palaiminimu naujuoju KT pirmininku trejų metų kadencijai paskirtas Romualdas Kęstutis Urbaitis perėmė 175 bylų „bagažą“. Šiuo metu nagrinėjimo laukia 178 kreipimaisi – daugiausia per visą KT gyvavimo istoriją, rašo „Lietuvos žinios“.
Sparčiai augantis prašymų skaičius neleidžia tikėtis, kad ateityje KT dirbs sparčiau. Baiminamasi, kad naujojo KT pirmininko kadencijos pabaigoje nagrinėjimo laukiančių prašymų padaugės keliskart, o eilės gale atsidūręs kreipimasis bus pradėtas nagrinėti tik po penkerių metų. Pernai vienos bylos nagrinėjimo trukmė siekė 21,5 mėnesio, šiemet prognozuojamas terminas – 19 mėnesių.
Nuo KT įkūrimo dvi kadencijas jam vadovavęs prof. Juozas Žilys, šiuo metu dirbantis Mykolo Romerio universitete, „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad per metus 9 teisėjų kolegija, dirbdama visu pajėgumu, gali „išspausti“ vos 22 nutarimus.
Anot J. Žilio, KT darbas galėtų pagreitėti, jei Lietuvoje, kaip kitose Europos valstybėse pritaptų rašytinė bylos nagrinėjimo forma. Kitas būdas – bylų nagrinėjimą patikėti trims teisėjų kolegijoms. Jei jų nutarimai netenkintų kurios nors iš šalių, juos būtų galima apskųsti didžiajai devynių teisėjų kolegijai. Trečiasis rezervas, J. Žilio nuomone, galintis pagreitinti bylų nagrinėjimą, – KT darbo organizavimo pertvarka, apie kurią esą diskutuojama nuo pat šio teismo įkūrimo.
KOMENTARAI (0)