Jau metus Belgijai vadovauja laikinoji vyriausybė. Nesutariant rinkimus laimėjusiems olandiškai kalbantiems flamandų separatistams ir prancūzakalbių valonų socialistams šalies gyvenimas ramiai teka savo vaga.
Buvęs Belgijos premjeras, dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy, kalbėdamas su „De Standaard“ laikraščiu, pavadino situaciją „apgailėtina“ ir teigė, kad šaliai greitai gali prireikti nuolatinės vyriausybės, kad apsispręstų dėl ilgalaikių ekonominių planų, kurie turi būti suderinti su Europos Sąjunga (ES).
Ribotą mandatą turinčiai laikinajai vyriausybei vadovaujančio Yveso Leterme’o teigimu, sudaryti naują koaliciją gali užtrukti dar tris mėnesius. Y. Leterme’as įvertino šalies būklę gerai ir teigė besistengiantis dalykus šitaip išlaikyti ir toliau.
Y. Leterme‘as laikinuoju premjeru dirba nuo pat 2010 metų balandžio, kai žlugo jo vadovaujama vyriausybė. Išankstiniai rinkimai birželį situacijos neišsprendė, nes rinkimus laimėjo regionų partijos. Daugiausia balsų surinko separatistinis Naujasis flamandų aljansas, antri – valonų socialistai.
Flamandų partijos lyderis Bartas De Weveris nuo to laiko nesugebėjo suburti koalicijos. Kovo pabaigoje Belgija pablogino ilgiausios bevaldystės pasaulio rekordą, kurį buvo pasiekęs Irakas.
B. De Weveris nerodo jokio noro spręsti krizės kitaip nei suteikiant jo regionui nepriklausomybę. Jo partija įsitikinusi, kad valstybių suverenitetas bet kuriuo atveju ištirps ES integracijos procese. Belgijos karaliaus Alberto II pasiuntiniai jau du kartus atsisakė tarpininkauti partijų konflikte. Tačiau Belgijos ekonominis ir visuomeninis gyvenimas toliau ramiai teka savo vaga.
Belgijos viešoji skola metų pradžioje artėjo prie 100 proc. BVP. Blogesnėje padėtyje buvo tik Graikija ir Italija, tačiau analitikai teigia, kad Belgija turi solidų ekonominį pagrindą ir kelia žymiai mažiau rūpesčio nei, pavyzdžiui, Portugalija.
Belgijos ekonomika 2010-ųjų pabaigoje augo 1,6 proc. per metus ir biudžeto deficitas nukrito žemiau 5 proc. BVP ribos. Belgija taip pat buvo giriama už praėjusių metų pirmininkavimą ES.
Visuomenė išlieka rami, nors sausio pabaigoje Briuselyje buvo susirinkusi į taikų 45 tūkst. mitingą. Naujų priešlaikinių rinkimų galimybė, pasak analitikų, gali nenulemti aiškaus laimėtojo. O tai reikštų tokių pačių derybų pradžią.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)