, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Bedarbiai su diplomais

IQ | 2012-03-12

Jaunimo padėtį Lietuvoje bene geriausiai apibūdina du rodikliai. Dėl vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą turinčiųjų skaičiaus pavydas ima net Didžiąją Britaniją. Tuo tarpu jaunimo nedarbas – vienas aukščiausių Europoje.

Atrodo, kad kai kurie jaunuoliai stengiasi žūtbūt pabaigti aukštąją mokyklą, negalvodami apie specialybę. O bendra stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka nereikalauja atskirų egzaminų, tad studentai turi galimybę vienu metu bandyti stoti ir į statybos inžineriją, ir į lietuvių filologiją. Svarbiausias aspektas – ne pasiryžimas ir motyvacija, o brandos egzaminų rezultatai.

Šalies menininkus ruošiančios aukštosios mokyklos pirmosios pradėjo reikalauti galimybės stojančius rotuoti remiantis labiau motyvacija, o ne iš mokyklos atsineštais pažymiais.

Savo pavardės nenorėjęs viešinti vienas Vilniaus universitete dėstančių profesorių IQ.lt teigė, kad stojančiųjų motyvacijos trūkumas dažnai pakiša koją jiems tiek studijų metu, tiek po to: „Dėstau su bene aukščiausiais koeficientais įstojusiems studentams, tačiau bent trečdalis jų nėra pasiruošę – turėtų arba mokytis kito dalyko, arba išvis atsisakyti siekti aukštojo mokslo diplomo. Nėra tvirtų įgūdžių – jų mokykla nesuteikia, arba jaunuolis nėra pasiryžęs savo gyvenimo sieti su pasirinkta profesija.“

Personalo paieškos kompanijos „CV Online LT“ marketingo direktorės Ritos Karavaitienės teigimu, stojant į aukštąsias mokyklas privalu apginti savo motyvaciją. Tokiu būdu verslo vadybą ir teisę rinktųsi ne dėl diplomo, kuris vargiai garantuoja darbą, bet dėl noro save realizuoti toje srityje. Anot R. Karavaitienės, sugriežtinus stojimo taisykles į specialybes, kurias baigusių studentų skaičius – perteklinis, nereikėtų aimanuoti dėl nedarbo, nes motyvuotų specialistų trūksta ir jie visada yra noriai priimami į darbą.

Kartu reikėtų didinti ir profesinėse mokyklose įgytų specialybių populiarumą. Įvairių specialybių darbininkų pritrūksta net ir krizės metu. Paradoksas: Lietuvoje darbininkais nenorintys būti jaunuoliai stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą, o vėliau, neradę darbo, išvažiuoti į užsienį dirbti nekvalifikuotų darbų.

Retinant aukštųjų mokyklų auditorijas būtų galima pildyti kvalifikuotų darbininkų gretas. R. Karavaitienės teigimu, aukštasis mokslas Lietuvoje kiek pervertinamas: pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse medienos pramonės įmonei vadovaus tikslinį profesinį išsilavinimą medienos srityje turintis specialistas, o ne verslo vadybos diplomo savininkas.

Nenori valstybės rankos

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ruošiamų specialistų skaičių bando reguliuoti skirstydama valstybės krepšelius – nepaklausioms specialybėms jų suteikiama mažiau, perspektyvioms skaičius didinamas. Ne pirmus metus glostomos ir kolegijos – valstybės skiriamų nemokamų studijų skaičius didinamas.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (3)

buv. studente    2012-03-12 16:40

Yra dalis kad istoja ne ten kur reikia. Kiti bando darbintis neisdarbina ir isvaziuoja. kiti bando darbintis, neisidarbina dirba kita darba. O pats baisiausias dalykas kai supranti per velai kad istojai ne ten kur reikia o persikvalifikuoti kainuoja didelius pinigus ir laiko. Lietuvoje persikvalifikasvimo programų nera. Tada supranti kad stovi vietoje, dirbi fabrike kad pavalgyt galetum ir vaikus pamaitintum.
jei ne mazi vaikai manes lietuvoj jau seniai nebutu.

Studenciokas    2012-03-12 18:11

Todel reikia vaikus mokyti, kad nedarytu tokiu paciu klaidu ateity. Stotu ten kur nuosirdziai nori stot.

Ir uzsieny igyti nauja diploma ir studentiskas pragyvenimas kainuoja baisius pinigus. Niekas niekur is nieko nenukrenta.

Studenciokas    2012-03-12 18:07

Reikia ivesti motyvacinius rasinius, tada nerasytu 20 skirtinug ir visiskai nesusijusiu specialybiu, nes tingetu. Manau daug studentu vos ta viena prisestu vos ne vos kazkaip parasyti.

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e