Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vidurio Europos vadovų vakarienėje su JAV prezidentu Baracku Obama ketina kelti priešraketinės gynybos klausimą, užtardama ne tik Lietuvos, bet pirmiausia Lenkijos interesą. Varšuva siekia ilgalaikių JAV įsipareigojimų ir saugumo garantijų. Tačiau tam priešinasi Maskva, o Vašingtonas priverstas jai nuolaidžiauti dėl Rusijos paramos Artimųjų Rytų konfliktuose.
D. Grybauskaitė šiandien atvyko į Varšuvą, kur dalyvaus Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime. Vakare įvyks vadovų darbinė vakarienė su JAV prezidentu B. Obama, kurioje D. Grybauskaitė kels NATO priešraketinės gynybos ir Baltijos regiono saugumo klausimus. Vizito metu taip pat planuojamas trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas.
Kelionę po Europą tęsiantis B. Obama dalyvaus ne tik vakarienėje, bet ir dvišaliuose pokalbiuose su Lenkija, kuri siekia susigrąžinti prarastus JAV pažadus ir dėmesį. Visų pirma – įsipareigojimą kurti visas NATO šalis apimsiantį priešraketinės gynybos skydą, dėl kurio susitarta NATO viršūnių susitikime pernai lapkritį Lisabonoje.
Vokietija ir Prancūzija pastaruoju metu stiprina ekonominį bei karinį bendradarbiavimą su Rusija aplenkdamos Vidurio Europos interesus. Prancūzai su rusais galutinai susitarė dėl keturių karinių laivų „Mistral“ pardavimo, baigiamas tiesti „Nord Stream“ dujotiekis.
Ypač po Irako okupacijos Lenkija, žymiai prisidėjusi prie karinių operacijų, jautėsi viena svarbiausių JAV partnerių Europoje, tačiau pastaruoju metu yra pamiršta. 2009-aisiais naujoji B. Obamos administracija iškeitė George‘o Busho priešraketinės gynybos skydo planus į Maskvos paramą Jungtinių Tautų sankcijoms Iranui bei Rusijos pažadą šiai šaliai neparduoti priešlėktuvinės gynybos sistemos, teigiama analitinio centro „Stratfor“ straipsnyje. Dabar JAV dėmesys nukreiptas į vis gausesnes problemas Artimuosiuose Rytuose, tad šalis išlieka priklausoma nuo Rusijos pagalbos arba nesikišimo.
Lenkai siekia nuolatinio JAV pajėgų buvimo savo šalyje, tačiau amerikiečių žadamos „kompensacijos“ Varšuvos netenkina – nei periodiškas lėktuvų dislokavimas, nei planai iki 2018 metų įdiegti silpnesnę priešraketinę sistemą.
Tačiau, kaip teigia „Stratfor“, tai, ko amerikiečiai negali pasiūlyti Lenkijai karinio saugumo srityje, gali kompensuoti ilgalaikiai ekonominiai įsipareigojimai strateginiuose sektoriuose – skalūninių dujų gavyboje ir atominėje energetikoje. JAV yra vienintelė šalis, turinti patirties ir techninių žinių didelio masto skalūninių dujų žvalgyme ir gavyboje. Šių klodų atvėrimas leistų Lenkijai tapti dujų eksportuotoja ir užtikrintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Lenkija taip pat nori vystyti atominę energetiką – neseniai atliko reikalingus pakeitimus energetikos įstatymuose ir svarsto iki 2030 metų pasistatyti du reaktorius.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)