, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Rusijoje svarstoma, kad dėl Petrozavodske įvykusios keleivinio lėktuvo avarijos greičiausiai kaltas orlaivio pilotas. Nelaimės, kurioje žuvo 44 asmenys, aplinkybės lyginamos su pernykšte Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa Smolenske.
Nors avarijos tyrimas dar tęsiamas, tačiau tiek oficialūs asmenys, tiek aviacijos specialistai vis garsiau kalba, kad lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos.
Besovecų oro uosto dispečeris Sergejus Šmatkovas, naktį iš pirmadienio į antradienį palaikęs ryšį su TU-134 ekipažu, tvirtino įspėjęs pilotą, kad matomumas labai prastas, todėl nurodė sukti dar vieną ratą. Tačiau ekipažo vadas atsakė, kad tupdys lėktuvą savarankiškai rankiniu būdu. „Negaliu sakyti, kad oro uoste apskritai nieko nesimatė. Matomumas buvo minimalus, tačiau ir tokiomis sąlygomis galima nutupdyti lėktuvą“, – tikino dispečeris.
Jis aviakatastrofą prilyginimo su Lenkijos prezidento lėktuvo patirta avarija, per kurią žuvo Lenkijos vadovas su žmona ir dar 96 asmenys. Tokią pačią analogiją paminėjo ir Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Rusija laikosi nuomonės, kad Smolensko avarija įvyko dėl piloto klaidos, esą orlaivio vadas neįvertino itin sudėtingų oro sąlygų ir nepakluso dispečerių nurodymams. Su tokiomis tyrimo išvadomis Lenkija nesutinka.
Elektra dingo po katastrofos
S. Šmatkovas atmetė anksčiau keltą versiją, kad avarijos Karelijoje priežastimi galėjo tapti penkioms sekundėms užgesusios kilimo ir tūpimo tako šviesos. Tako apšvietimas neva sutriko jau po avarijos.
Rusijos aviacijos administracija paskelbė, kad lėktuvas dėl neaiškių priežasčių nukrypo nuo kilimo ir tūpimo tako per kelis šimtus metrų ir pradėjo per anksti leistis. Orlaivis kliudė medžių viršūnes, o vėliau – elektros tiekimo linijas. Tarnyba akcentavo, kad elektros linijų kliudymas nebuvo avarijos priežastimi. Po to kelioms sekundėms kilimo ir tūpimo takas liko neapšviestas, kol įsijungė avarinis elektros tiekimo šaltinis.
Rusijos aviacijos administracijos vadovas Aleksandras Neradko tvirtino, kad iki nukrisdamas ant žemės visas lėktuvo korpusas buvo sveikas.
Tuo tarpu tik 11 iki 44 aukų galės atpažinti artimieji, likusių palaikus bus galima identifikuoti atlikus DNR ekspertizę. Žuvusiųjų, tarp kurių septyni vaikai, šeimoms bus išmokėta po 1 mln. rublių (apie 100 tūkst. litų), sužeistieji iš valstybės gaus perpus mažesnę sumą.
KOMENTARAI (0)