Valdantieji, nuo rudens parlamente galbūt turėsiantys tik minimalią daugumą, turi paskutinį šansą užbaigti svarbiausius darbus. Artėjanti parlamento sesija susidės iš dviejų dalių. Vienoje vyks populizmo spektakliai, o kitoje prieš rinkimus sveiką protą bandysiantys išsaugoti politikai spręs dėl atominės elektrinės projekto likimo bei grumsis su vis dar rekordinėmis skelbiamomis šildymo kainomis.
„Gali būti sunku surinkti 71 balsą“, – sako konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. Į biudžeto svarstymą susirenka kone visa opozicija, taigi valdantiesiems reikės visų pajėgų šiam svarbiausiam kiekvieno rudens darbui.
Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos rudenį greičiausiai pasitrauks du žmonės – nuo TS-LKD atskilusios Tautininkų sąjungos nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka. Net jei jie nuspręstų neberemti koalicijos, juos kompensuos į konservatorių frakciją jau perėjęs Rokas Žilinskas bei liepos pabaigoje Klaipėdoje išrinktas konservatorius Naglis Puteikis. Tiesa, valdančioji dauguma realiai sumažėtų vienu nariu, nes N. Puteikis į Seimą ateina vietoje koalicijai taip pat priklausančio Liberalų sąjūdžio nario Vytauto Grubliausko. Pastarasis paliko Seimą ir tapo Klaipėdos meru.
Taigi konservatorių frakcija Seime turės 46 vietas, o kartu su 12 Liberalų sąjūdžio ir 13 Jungtinės frakcijos narių valdančioji koalicija turės mažiausiai tiek, kiek reikia – 71 mandatą.
J. Razma lyg apsidrausdamas sako, kad kai kurie Seimo nariai pradėjo galvoti apie rinkimus, „ypač vienmandatėse apygardose“, o kad populistinės nuotaikos tik stiprės – neabejojama.
Valdantiesiems teks du didelės drausmės reikalaujantys balsavimai – kitų metų biudžeto tvirtinimas bei atominės elektrinės investicinis projektas, kurį dėl didelės jo svarbos turės tvirtinti Seimas, o ne Vyriausybė.
Galvą skaudės dėl elektrinės ir dujų
„Svarbiausias pritarimo ar nepritarimo argumentas bus elektros kaina, projekto atsiperkamumas. Jei projektas bus labai brangus, o jo atsiperkamumas neapibrėžtas, tai diskusijos gali būti ilgos ir nuobodžios, ir yra tikimybė, kad sprendimas nebus priimtas, – sako politologas Algis Krupavičius, pridurdamas, kad valdantieji dės visas pastangas ir bus pasiryžę įvairiems politiniams mainams. – Valdančiosios partijos ir prezidentė pernelyg daug „investavę“ į atominės elektrinės projektą ir dabar sunku būtų jiems atsitraukti ir pakeisti poziciją, net jei projektas nebūtų akivaizdžiai ekonomiškai naudingas“.
J. Razma sako, kad balsavime dėl AE investicinio projekto ir reikalingų Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų reikės solidžios daugumos.
J. Razma sako, kad balsavime dėl AE investicinio projekto ir reikalingų Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų reikės solidžios daugumos, „kad net keičiantis Vyriausybei būtų išlaikytas aiškumas“. Pasak jo, pasipriešinimas projektui gali kilti ne tik dėl abejonių jo ekonominiu pagrįstumu – ne paskutinėje vietoje bus Rusijos interesai dėl tiesioginio elektros pardavimo Lietuvai bei atominių elektrinių šalia Lietuvos, taip pat šiluminių elektrinių bei vėjo energetikos plėtotojų interesai.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)