Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) pripažino, jog Europos Sąjungos teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto turi būti pripažįstami ir Lietuvoje. Kol Seimas nėra priėmęs fizinių asmenų bankroto įstatymo, AT sprendimas gali paskatinti su skolomis nesusitvarkančius gyventojus emigruoti.
Kelerius metus parlamentarų vartomi fizinių asmenų bankroto įstatymo variantai, šiemet pagaliau turėtų pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę. Pagrindinio įstatymą nagrinėjusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas teigė, jog komitetas savo darbą beveik baigė – dėl įstatymo turės apsispręsti frakcijos.
Tačiaum parlamentaro teigimu, Aukščiausiojo Teismo sprendimas gali pristabdyti įstatymo įgyvendinimą Lietuvoje: „Tai, kad leidžiama bankrutuoti užsienyje, gali pristabdyti priėmimą – juk jei jau suteikiama galimybė, kam mums reikia mūsų įstatymo?“
Remiantis dabartiniu įstatymo projektu, bankrutuoti būtų galima asmenims, kurių pradelstos skolos viršija 20 tūkst. litų. Šiuo metu šią ribą viršijančių skolininkų šalyje – 8,5 tūkstančio. Ūkio ministro Rimanto Žyliaus Seimo pateiktame rašte teigiama, jog įstatymas per metus leistų bankrutuoti maždaug tūkstančiui fizinių asmenų.
Papildomos išlaidos valstybei
Advokatas Gediminas Žlioba, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ teisininkas, tikina šiuo metu turintis dvi dešimtis klientų, išvykusių ar besiruošiančių išvykti bankrutuoti svetur. Anot jo, Lietuvoje galėtų būti apie kelis tūkstančius, pasiruošusius išvykti dėl galimybės bankrutuoti.
„Suintensyvėjimas jaučiasi nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. O tie, kurie vis dar abejojo, po Aukščiausiojo Teismo sprendimo nuspręs galutinai, manau turėsime dar daugiau klientų“, – įsitikinęs G. Žlioba.
Advokatų kontora „Žlioba & Žlioba“ padėjo bankrutuoti vienai pirmųjų lietuvių užsienyje – Mildai Špakauskaitei, turėjusiai 400 tūkst. litų siekiančių įsiskolinimų. Didžiojoje Britanijoje bankrutavusios lietuvės istorija, paviešinta praėjusių metų pabaigoje, pradėjo masinti taip pat pasielgti dešimtis kitų lietuvių.
Manoma, jog šiuo metu Didžiojoje Britanijoje, kur sąlygos fiziniam bankrotui palankiausios, gali būti apie tris dešimtis bankrutuoti pasiruošusių lietuvių. Populiari ir Latvija, kur jau yra bankrutavę du lietuviai, dar bankroto siekia apie 15 tautiečių.
Siekiantys bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje ar Latvijoje turi ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą, mažiausiai pusmetį dirbti ir mokėti mokesčius, tada gali kreiptis dėl galimybės bankrutuoti. Bankroto procedūra Didžiojoje Britanijoje trunka nuo pusmečio iki dvejų metų, tuo metu Lietuvoje, pagal dabar svarstomą įstatymo projektą, procedūra truktų iki penkerių metų. Latvijoje šiuo metu maksimalus terminas – ketveri metai.2 psl. >>
Spausdinti
Dieve) kiek laiko dar visokie bankai/aludariai ir panasus “skaidrus skandinaviskas verslas”))priimines isatymus sitoje bulviu/krepsinio karalysteje?)Kodel sita salis tiek atsilikusi, kad zmones patapo vergais ir tiki bet kokiu sudu ka kalba bankai) ar koks ju nupirktas seimunelis? NERA JOKIU SANSU UZPROTESTUOTI BANROTA PASKELBTA BET KUR EU, JEI NERA NUSIKALTIMO SUDETIES.
vietoj to, kad butu vykdomos teisines proceduros, isaiskinti, kaip buvo sukeltas “pigiu pinigu ” burbulas, kokia atsakomybe turi nesti amoralus skandinavu bankai, kodel tai priziurincios institucijos nieko nedare…dar bandoma gasdinti zmones, kad ne visiems bus leista banrutuoti… god damn it, kaip puiku gyventi diktaturos valstybeleje!