Vakar Seime perskaitytas antrasis metinis prezidentės D.Grybauskaitės pranešimas nenustebino, rašoma „Lietuvos ryto“ nuomonių skiltyje „Laiko ženklai“.
Anot apžvalgininko, pranešime nepateikta jokių naujų idėjų, praslysta pro pačias skaudžiausias mūsų visuomenės problemas. Prezidentė dėstė taip, tarsi nebūtų nei demografinės, nei ekonominės, nei politinės krizės. Netgi ir apimtimi pranešimas buvo toks pat striukas. Kita vertus, D.Grybauskaitės pranešimas puikiai atspindi prezidentės asmens ir jos komandos galimybes, kurios yra ribotos. Juk negali šalies vadovė staiga tapti kitokia nei buvo dvejus savo kadencijos metus, todėl nestebina, kad ir šiame jos pranešime ryškiausiai skambėjo žodis „aš”, buvo pabrėžiami būti ir dar labiau nebūti asmeniniai jos nuopelnai Lietuvos valstybei.
Lietuvos žmonės išgirdo net pasigyrimą, kad būtent ji, D.Grybauskaitė, pasirodo, asmeniškai kūrė Lietuvos diplomatijos tarnybą, nors toks savęs vertinimas labiau panašus į barono Miunhauzeno pasakas nei tikrovę. Mat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę D.Grybauskaitė tebedirbo aukštojoje kompartijos mokykloje.
Apžvalgininkas pastebi, jog turbūt Lietuvoje nėra veiksmingesnės populiarumą didinančios priemonės kaip žodžiais pliekti šalyje klestinčią korupciją. Prezidentė tai ir darė – kone du trečdaliai jos kalbos buvo skirti teisėtvarkos klausimams. Apie teisėsaugą šalies vadovė kalbėjo gerokai konkrečiau nei apie kitas gyvenimo sferas. Ji apžvelgė, kas gera nuveikta nuo jos pernykščio pranešimo, kuriame taip pat daug dėmesio buvo paskirta teisėtvarkai, ir visaip pabrėžė didžiulį asmeninį indėlį gerinant padėtį.
Per pastaruosius metus visuomenę ypač šiurpinusius teismų skandalus, kai paaiškėjo, kad teisėjai netgi klastoja bylų sprendimus, prezidentė irgi bandė išversti sau naudinga puse, pareikšdama, kad „tai – senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę”. Bet apie žmogžudį šlovinančias knygas rašančią ir vis tiek Kaune teisėja dirbančią N.Venckienę prezidentė net neužsiminė. Nepatogu?
„Laiko ženkluose“ rašoma, jog šalies vadovė D.Grybauskaitė buvo labai teisi perspėdama politikus nepasiduoti populizmui ir ragindama juos kovoti dėl valstybės, o ne dėl valdžios. Tačiau, matyt, prezidentė pamiršo, kad ji pati yra aukščiausia Lietuvos valstybės politikė, kuriai taikytinos tos pačios taisyklės. Vakar buvo sunku atsikratyti įspūdžio, kad šalies vadovė pati visa esybe yra panirusi į populizmo liūną.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)