, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo politikus išrinkusių gyventojų nuomonės, liudija apklausos rezultatai.
Manančių, kad Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.
Tyrimą dėl Lietuvos energetinės padėties vertinimo birželio mėnesį atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“. Apklausai dėl pastaruoju metu daug vertinimų viešojoje erdvėje sulaukusios temos buvo pasirinktos trys visuomenės grupės: šalies gyventojai, verslininkai ir Seimo nariai.
Paiškėjo, kad gerus kaimyninius santykius su Rytų partneriais vardan energetinės nepriklausomybės aukoti linkę 12 proc. Seimo narių. Tuo tarpu 81 proc. Seimo narių mano, kad vienodai svarbu ir energetinė nepriklausomybė, ir geri kaimyniški santykiai su Rusija. 7 proc. Seimo narių geriau norėtų būti priklausomi, tačiau nesusipykę su kaimynais.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus teigimu, klausiami apie suskystintų dujų terminalo reikalingumą, kuris leistų įsigyti dujas iš kitų pasaulio valstybių, respondentai buvo labiau vieningi – didžioji dauguma pritarė jo reikalingumui (89 proc. gyventojų, 91 proc. Seimo narių ir 89 proc. verslininkų).
Net 75 proc. gyventojų teigė manantys, jog dujų kaina Lietuvai nėra teisinga ir 79 proc. gyventojų norėtų, kad valstybė atskirtų dujų tiekimo veiklą nuo perdavimo veiklos magistraliniais vamzdynais, nes tuomet atsirastų sąlygos dujas tiekti daugiau įmonių.
„Gyventojai, kurie teigė, kad dujų kaina Lietuvai nėra teisinga, ją lygino su kaina kitoms Europos šalims. Be to, jų teigimu, ji visiškai neatitinka pragyvenimo lygio šalyje. Tuo tarpu kainos teisingumu įsitikinę gyventojai nebuvo linkę jos apskritai vertinti. Pasak jų, dujos už tokią kainą yra perkamos tik todėl, kad šiuo metu paprasčiausiai nėra kito pasirinkimo“, – pasakojo S. Olencevičius.
Apklausa buvo atlikta gegužės-birželio mėnesiais. Jos metu buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, 512 verslininkų ir 102 Seimo nariai.
KOMENTARAI (0)