, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) nutarė, kad per apkaltą nušalintiems asmenims pakanka 4 metus drausti dalyvauti Seimo rinkimuose.
Komitetas svarstė du alternatyvius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų projektus. Viename jų siūloma per apkaltą nušalintiems asmenims sankcijų netaikyti, o antrajame siūloma drausti kandidatuoti į Seimą 8 metus.
„Komitetas pasirinko kompromisinį variantą, nusprendė, kad ketveri metai yra pakankamas terminas, nes realiai skaičiuojant vis viena praleis daugiau kaip vieną kadenciją“, – naujienų agentūrai BNS sakė komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Dėl šio pasiūlymo artimiausioje – svarstymo – stadijoje turės balsuoti Seimas.
Galiojantis Seimo rinkimų įstatymas numato, kad apkaltos proceso tvarka iš pareigų nušalintas ar Seimo nario mandatą praradęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą niekada. Lietuvą pakeisti reguliavimą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas, Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą paskelbęs, kad draudimas būti išrinktam į Seimą iki gyvos galvos yra neproporcingas.
Įstatymo pataisos yra aktualios 2004 metais per apkaltą iš prezidento pareigų nušalintam R. Paksui bei 2010 metais iš Seimo pašalintam Linui Karaliui.
Asmuo, neturintis teisės būti renkamas į Seimą, remiantis Konstitucijos 78 straipsniu, taip pat negali būti renkamas prezidentu.
KOMENTARAI (0)