Seimas nutarė, kad Lietuvoje reikalinga akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus valstybiniu mastu nagrinėjanti institucija. Už nutarimą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo balsavo 71 Seimo narys, 8 – prieš, 29 – susilaikė. Manoma, kad tarnyba savo darbą galėtų pradėti nuo ateinančių metų pradžios.
Sprendimas įsteigti tarnybą reiškia, kad tokie akademinės etikos klausimai kaip mokslo darbų plagijavimas, nusirašinėjimas ar nešališkas vertinimas nebebus sprendžiami vien tik vidines etikos taisykles turinčiose mokslo institucijose.
Kilus ginčui, tarnyba nagrinės skundus, inicijuos tyrimus, teiks rekomendacijas. Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad kontrolieriaus veikla leis palaipsniui suformuoti nacionalinį akademinės etikos ir procedūrų standartus.
Tačiau projektui nepritariantis Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad tarnybos nuostatai prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui dėl aukštojo mokslo autonomijos. „Iš pradžių Seimui derėtų kreiptis dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstituciją, gauti kompetetingą Konstitucinio teismo atsakymą ir tik tada svarstyti apie tarnybos įsteigimą“, – sakė Seimo narys.
Vienas projekto teikėjų, Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys sakė, kad nėra jokio pavojaus aukštųjų mokyklų autonomijai. „Projekte numatytas procedūrų eiliškumas. Pirmiausia akademinį ginčą analizuos pačios aukštosios mokyklos. Neišsprendus problemos, yra galimybė kreiptis į tarnybą“, – IQ.lt sakė V. Stundys.
Pirmąjį projektą paskandino sunkmetis
Pagal V. Stundžio, Manto Adomėno ir Marijos Aušrinės Pavilionienės parengtą dokumentą, pagrindiniai tarnybos uždaviniai bus užtikrinti akademinio sąžiningumo, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principų laikymąsi.
Tarnyba būtų finansuojama iš valstybės biudžeto. Ją sudarytų tarnybos vadovas – kontrolierius, valstybės tarnautojai ir kiti tarnybos darbuotojai.
Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad išnagrinėjęs skundą kontrolierius informuoja mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie pažeidimus padariusius asmenis.
Kontrolierius gali įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą. Neįvykdžius kontrolieriaus įpareigojimo, tarnyba turi teisę kreiptis į teismą. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, surinkti duomenys būtų perduodami teisėsaugos institucijoms.
Įsteigti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą numatyta 2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tai jau antrasis bandymas įsteigti tarnybą. Pirmąjį nutarimo projektą Seimas atmetė praėjusių metų rugsėjį. Tuomet projekto priešininkai kalbėjo, jog naujos įstaigos kūrimas pakenktų ekonominio sunkmečio nualintam valstybės biudžetui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)