Surinkęs 26 Vilniaus miesto tarybos narių balsus meru po ilgesnės pertraukos vėl tapo Artūras Zuokas. Trileris, kuris kaitino kraują didžiosioms partijoms jau keletą savaičių, išsisprendė gana tikėtu variantu. Galiausiai viskas stojosi į savo vietas. Valdemaras Tomaševskis prieš pat rinkimus paskelbė, kad „negali sudaryti koalicijos su partija, kuri ignoruoja tautinių mažumų teises.“ Darbo partija ir Viktoras Uspaskichas pasirinko remti A. Zuoką. Na, o pats A. Zuokas, kaip galima spręsti iš rinkimų rezultatų, suviliojo Rusų aljanso atstovus.
Toks jėgų išsidėstymas yra žymiai logiškesnis, nei kiti galimi variantai. Darbo partijai remti Raimundą Alekną nėra didelės prasmės, kol nacionaliniu lygiu jie aiškiai save laiko opozicija dabartinei valdančiajai koalicijai. Patiems konservatoriams taip pat nėra ko pasiūlyti V. Uspaskichui, o ir moraliai tikriausiai slėgtų negeras jausmas, kad deramasi su politiku, kuris įtariamas rimtais nusižengimais dėl partijų finansavimo.
Lietuvos lenkų akcija logiškai ir nuosekliai tęsia savo priešiškumo ir įtampos didinimo politiką. Pastarasis jų pareiškimas, kaltinantis konservatorius ignoruojant tautinių mažumų teises (prieš tai buvo paskelbtas laiškas, skirtas Seimo pirmininkei Irenai Degutienei), tikrai nerodo noro ieškoti kompromisų. Patiems konservatoriams koalicija su lenkais galėjo grėsti rimtomis problemomis partijos viduje. Pastaruoju metu turbūt niekas nekėlė tiek įtampos konservatorių tarpe, kiek galimybė valdyti Vilniaus miestą kartu su lenkais.
Galima būtų užjausti konservatorius, kurie prarado abu didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau ilgesnės perspektyvos prasme tai gali būti mažesnė blogybė, nei pastangos žūtbūt išlaikyti mero postus. Susitaikę su praradimais savivaldos lygiu konservatoriai galės ramiai rengtis kitiems Seimo rinkimams, nesiblaškydami ir nesijaudindami, ką mainais už paramą savo kandidatams būtų pažadėję kitoms partijoms. Net ir gavę lemtingus balsus, konservatoriai nebūtų galėję likti tikri, kad partneriai jų neišduos ir nepersimes prie „didesnius statymus“ pasiūliusių oponentų.
Pralaimėjo Vilniaus miesto mero rinkimus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Būtent lenkai prasčiausiai sužaidė politinį pokerį dėl mero posto, nors ir turėjo neblogas kortas. Suprasdami, kad jie negali turėti savo mero, LLRA galėjo tapti esmine jėga, nuo kurios priklausytų kitų kandidatų šansai. Tačiau lenkai pasirinko strategiją būti „prieš visus“. Tai galiausiai privedė prie rinkimuose pergalingai žygiavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso sąjungos iširimo. Kuo baigsis Lietuvos lenkų ir rusų draugystė, dar per anksti spręsti, tačiau atrodo, kad „išbandymo Zuoku“ ši partnerystė neišlaikė.
Spausdinti
Pfū… jau buvau įsigandęs ,kad Tomašefskis laimės