Už mokesčius atsakingą eurokomisarą Algirdą Šemetą Europos socialistai kaltina proteguojant siaurus finansų sektoriaus interesus ir nekreipiant dėmesio į piliečių nuomonę. Tuo tarpu A. Šemeta tikina tiesiog norintis išlaikyti Europos konkurencingumą.
Europos Sąjungos (ES) kairiųjų dėmesio Lietuvos deleguotas komisaras nusipelnė pasisakydamas prieš finansinių transakcijų mokestį (FTM). Europos socialistai kartu su koalicija „Europiečiai už finansinę reformą“ net inicijavo peticiją, nukreiptą asmeniškai prieš A. Šemetą, esą pataikaujantį bankų interesams.
Už mokesčius atsakingas eurokomisaras pateko kairiųjų akiratin dar kovo 8 dieną, kai Europos Parlamente (EP) vyko balsavimas dėl rezoliucijos, kurioje minimas iki 0,05 proc. dydžio FTM įvedimas visiems finansiniams sandoriams. Parlamentarai rezultatu 529 prieš 127 pasisakė už šį mokesčių modelį. A. Šemeta tuomet pavadino balsavimą „neatsakingu“ ir „skubotu“.
Rezoliucijoje teigiama, kad FTM leistų visoje ES surinkti iki 200 mlrd. eurų per metus, taip pat užtikrintų didesnį finansinio sektoriaus indėlį kovojant su finansine krize bei stabilias pajamas viešosioms išlaidoms padengti. Nors šis EP sprendimas nėra privalomas, vienareikšmiška europarlamentarų nuomonė gali padaryti įtaką Europos Komisijos (EK) sprendimams.
Bijo „išstumti sandorius“ iš Europos
A. Šemeta sutinka, kad finansų sektorius mažiau prisideda prie valstybių pajamų nei kiti ūkio sektoriai, ir kad įdiegus FTM, arba vadinamąjį Tobino mokestį visame pasaulyje, tai leistų surinkti papildomų pajamų bei padidinti finansinio sektoriaus socialinę atsakomybę.
„Kapitalo pabėgimas iš ES yra mitas“, – sako austrų ekonomistas Stephanas Schulmesiteris.
„Finansų sektorius turi prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Taip manau ne tik aš, bet ir daugelis Europos politikų. Aktyviai diskutuojame tik apie tai, kokį apmokestinimo modelį vertėtų pasirinkti“, – EK pranešime cituojamas A. Šemeta.
Tačiau eurokomisaras gąsdina, kad jeigu šis FTM būtų įvestas tik ES, jis esą galėtų išprovokuoti masinį finansinių institucijų „pabėgimą“ iš Europos. Mokesčiai, pasak A. Šemetos, turi būti diegiami nesumažinant ES konkurencingumo ir „neišstumiant sandorių už Europos ribų“.
A. Šemeta teigia pasisakantis pieš FTM ir dėl to, kad eletroninius pervedimus esą sudėtinga apmokestinti, be to, kyla tikimybė, kad mokesčio našta kris ant vartotojų pečių. Jis kritikavo europarlamentarus, kad šie balsavo už FTM nelaukdami galutinių EK išvadų dėl galimos įvairių mokesčių modelių įtakos ekonomikai.
Eurokomisaras anksčiau siūlė apmokestinimą per finansinės veiklos mokesčius. Finansinės veiklos mokestis taikomas finansų sektoriaus įmonių pelnui ir atlyginimams, o finansinių sandorių mokestis taikomas tų sandorių dalyviams.
„Robino Hudo mokestis“2 psl. >>
Spausdinti
Būtų ne socialistų, tai pasirašyčiau.
Tik vu ir paruošia tokius netikėlius kaip Šemeta. Normalaus univero toks baigti niekaip nesugebėtų kaip tarkim VGTU, tik v.u ir leidžia masiškai, nemąstančius ir darbdaviai į v.u baigusius žiūri kaip į š, matyt todėl ir ėjo į seimą, nes niekas tokio akivaizdaus netikėlio nenori.