Liberalų lyderiai teigia, kad tarp Vyriausybėje ir Seime dirbančių konservatorių esama rimtų nesutarimų. Mėginant juos spręsti koalicijos partneriai derasi ne koalicijos lyderio premjero Andriaus Kubiliaus, o Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete. Trečiadienį konservatoriai pranešė galintys nusileisti dėl pervedimų į pensijų fondus, tačiau sako ne pensijų atkūrimo ar biudžeto deficito peržiūrėjimui.
Antradienio vakarą koalicijos partijų lyderiai ir frakcijų Seime atstovai, sukviesti I. Degutienės, mėgino rasti išeitį iš situacijos, tądien susidariusios Seimo posėdžiuose. Liberalai atvirai blokavo konservatorių siūlomus sprendimus, o pastarieji juos gynė pirmyn remdamiesi visų opozicinių frakcijų balsais.
Po tokios dienos koalicijos partneriai suderino naujas kompromisines pozicijas, kurias trečiadienį aptarė atskirai partijose, o 18 valandą prasidėjusiame susibėga derina iš naujo.
Konservatorių kompromisas – 1 proc.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien jau sutinka mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus tik iki 1 proc., o ne apskritai juos vieneriems metams nutraukti.
„Dėl privačių pensijų fondų yra įregistruota mano pataisa, kuri siūlo palikti 1 proc. „Sodroje“, o 1 proc. pervesti į privačius fondus. Aš manau, kad dabar tokia derybinė situacija, kai mes diskutuojame dėl pačių įvairiausių pasiūlymų, tik turime kelis atraminius siekius: kad senatvės pensijos turi būti pilnai atkurtos nuo sausio 1-osios ir negalime padidinti biudžeto deficito daugiau nei 3 proc. nuo BVP“, – TS-LKD frakcijos Seime seniūną Jurgį Razmą cituoja portalas delfi.lt.
Anksčiau Seimo konservatoriai, remiami socialdemokratų, siūlė metams visiškai nutraukti pervedimus į privačius fondus ir taip „Sodrai“ sutaupyti apie 380 mln. litų. Ši suma atitinka 2 proc. nuo socialinio draudimo įmokų.
J. Razma IQ trečiadienį teigė, kad tebesiviliantis, kad automobiliai bus apmokestinami ne pagal galią, kaip numatoma įstatymo projekte, o pagal vertę, kurios riba gali siekti apie 100 tūkst. litų.
Pasak jo, diskusijų Biudžeto ir finansų komitete gali būti ir dėl 1 mln. litų viršijančios nekilnojamojo turto vertės dalies apmokestinimo tarifo. Šiuo metu siūlomas 1 proc. tarifas, J. Razmos teigimu, yra „maksimalus“. Jis, pabrėždamas žodį „teoriškai“, teigė, kad mažinti neapmokestinamo turto vertę iki 500 tūkst. norint surinkti daugiau lėšų būtų „prasminga“, tačiau dėl to susitarti greičiausiai nepavyks.
J. Razmos teigimu, taip pat gali kilti ir planuojamų apmokestinti palūkanų dydis. Šiuo metu priimtame svarstyti įstatymo projekte nustatyta, kad 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinamos tik mažesnės nei 200 litų per metus gaunamos palūkanos.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)