Sekti gyventojus Lietuvos specialiosios tarnybos gali bet kokiu pagrindu ir kiek tik pačios užsimano, teigė šiandien Seime surengtos diskusijos dalyviai. Parlamentarai pripažįsta, kad specialiosios tarnybos nėra kontroliuojamos ir šios kadencijos Seimas sekti visuomenę sekančiųjų darbo greičiausiai nepradės.
Valstybės saugumo departamentą (VSD) laikas nuo laiko daužo kuo įvairiausi skandalai: dėl Seimui šiaip ne taip pateiktų 12 pažymų, neaiškių terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos aplinkybių, dėl dešimčių žurnalistų sekimo. Visuomenei aiškinama mažai, o Seimas yra bejėgis net surengti operatyvinės veiklos komisijos posėdį.
Operatyvinė veikla, kuria užsiima VSD, yra nesusijusi su konkrečių nusikaltimų tyrimu. Jos tikslas – užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje aiškino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis. Posėdyje dalyvavęs neprisistatęs VSD atstovas teigė, kad saugumiečių veikla yra orientuota į informacijos rinkimą, o ne baudžiamąjį persekiojimą.
Todėl politikams atsiranda uždavinys kontroliuoti instituciją, kuri neprivalo parodyti labai konkrečių darbo rezultatų, tačiau turi didžiulius įgaliojimus. Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, Seimo uždavinys yra ardyti mazgus tarp kai kurių VSD darbuotojų, prokurorų, teisėjų ir politikų, nes dabar jie veikia kaip viena struktūra.
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, kuris organizavo diskusiją Seime, pripažįsta, kad parlamentinė slaptųjų tarnybų kontrolė Lietuvoje yra „itin silpna“. Pasak jo, rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais būtų įsteigtas specialus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitetis arba atgaivinta parlamentinė operatyvinės veiklos komisija, tačiau Seime nesama sutarimo ir šioms pataisoms dar toli iki dienos šviesos. Tai pripažino ir kitas NSGK narys Rimantas Smetona.
Nors konferencija surengta siekiant atkreipti dėmesį į NSGK pastangas efektyviai įgyvendinti specialiųjų tarnybų kontrolę ir prie vieno stalo susodinti įvairius suinteresuotus pareigūnus bei ekspertus, kai kurie jų nemanė, kad geriausiai tarnybas gali kontroliuoti parlamentas.
Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Petro Anselio, visuomenė „nėra tik melžėja ir traktorininkas“ – joje yra daugybė išmanančių ir suinteresuotų žmonių, todėl reikia plėsti visų institucijų visuomeninę kontrolę, o operatyvinės veiklos priežiūrą palikti prokurorams, bet ne Seimo steigiamoms institucijoms.
Tačiau prokuroras I. Mikelionis teigė, kad šiuo metu prokurorai vykdydami ikiteisminius tyrimus instituciškai yra žymiai mažiau kontroliuojami nei operatyvine veikla užsiimantys pareigūnai ir pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose būna žymiai daugiau nei vykdant operatyvinius tyrimus.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)