, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Komentarai

Airija: ar pasikartos Graikijos scenarijus?

IQ | 2011-06-28

Finansų rinkos su nekantrumu laukia sprendimo dėl Graikijos, kurios parlamentas dar šią savaitę turėtų galutinai apsispręsti dėl fiskalinės politikos griežtinimo priemonių. Abejonių, kad Graikijos vyriausybė suvaldys šią krizę, vis daugiau, tačiau pagalbos ranka šiai šaliai tiesiama tikintis apsaugoti kitas sunkumų turinčias ekonomikas. Tačiau ar pavojus tikrai realus?

Reikia pripažinti, kad Graikijos situacija – ypatinga. Fiskalinės politikos griežtinimas, dėl kurio šiuo metu sprendžia Graikijos valdžia, neturi didelio visuomenės palaikymo. Greičiausiai Graikija sulauks antrosios finansinės paramos paketo, tačiau vargu ar šaliai pavyks suvaldyti deficitą ir skolas. Bet kuriuo atveju akivaizdu ir tai, kad nei papildoma finansinė parama, nei skolų restruktūrizavimas nėra alternatyva struktūrinėms reformoms. Tokiu būdu Graikija iš esmės tik nukeltų skausmingus sprendimus į ateitį.

Gali kilti klausimas, kodėl neleidžiama Graikijai tiesiog prisiimti viso esamos padėties „skausmo“ ir leisti jai tiesiog bankrutuoti? Atmetus visus techninius tokio sprendimo įgyvendinimo sunkumus būtų beveik neįmanoma apsaugoti nuo neigiamo poveikio kitas vadinamosios periferinės euro zonos ekonomikas, o ir visą euro zonos bankinį sektorių iš esmės. Grėsmė, kad Graikijos problemos gali persiduoti Portugalijai ar Airijai, yra didelė, tačiau kitų Pietų Europos ar Airijos ekonomikų problemos nėra identiškos. Pavyzdžiui, Airijos situacija yra  pakankamai išskirtinė daugeliu aspektu.

Visų pirma, šios šalies fiskalinio sektoriaus problemos yra susijusios su šalies bankinio sektoriaus problemomis. Iš esmės šalis atitiko Europos fiskalinės priežiūros procedūras. Tačiau, kaip parodė pastaroji krizė, to negana norint išvengti platesnio pobūdžio problemų. Airija yra atvira ir konkurencinga ekonomika, kuri nėra ekonominiais/finansiniais ryšiais susijusi su pietinės Europos regionu. Ši šalis yra pradėjusi įgyvendinti savo bankinio sektoriaus restruktūrizavimo programą, fiskalinėje srityje taip pat yra įsipareigojusi atlikti ženklias korekcijas ir sumažinti dabartinį deficitą nuo 30 iki 3 proc. BVP 2014 metais. Kita vertus, Airija nėra pasiryžusi didinti savo pelno mokesčio, kuris ir toliau išlieka vienas mažiausių (12,5 proc.) Europoje. Airijos politikai teigia, kad tai pakirstų konkurencingą pramonę, kuri išlieka vieninteliu ekonomikos augimo veiksniu.

Eksportas bent jau vidutiniu laikotarpiu išliks pagrindiniu, jei ne vieninteliu šios ekonomikos augimo varikliu, tuo tarpu vidaus paklausa gali stagnuoti dar ne vienerius metus. Darbo rinkos atsigavimas taip pat bus lėtas, nes akivaizdu, kad eksportas, kuris nėra imlus darbui (didelę dalį sudaro aukštųjų technologijų produktai), nesugebės sukurti tiek daug naujų darbo vietų.

Eksporto perspektyvos atrodo geros ir dėl palankios pagrindinių Airijos eksporto partnerių struktūros – jau ne vieneri metai sparčiai auga Airijos eksportas į Kiniją, kuriai ir toliau visi prognozuoja švelnų ekonomikos nusileidimo scenarijų. Airijos ekonomikos konkurencingumą turėtų stiprinti ir prognozuojamas darbo užmokesčio bei kainų mažėjimas. Taigi, nepaisant to, kad problemų Airijoje išlieka daug, jos struktūra iš esmės skiriasi nuo Graikijos bei kitų Pietų Europos ekonomikų. Ir nors rizika, kuri iš esmės susijusi su Airijos bankiniu sektoriumi, išlieka nemaža, tačiau akivaizdu, kad galimybių bei erdvės vienokiems ar kitokiems ekonominiams sprendimams ši ekonomika turi daugiau nei Graikija ar Portugalija.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (1)

Gytis    2011-06-28 16:12

Įdomu stebėti, kaip Lietuvoje nuolat kartojamos oficiozinės mantros ala šalies bankrotas, jo sukeltas “skausmas”. Dauguma žymiausių pasaulio ekonomistų sutaria, kad geriausia išeitis paprastiems graikams – pasiskelbti nemokiems ala Argentina prieš 10 metų, priversti tarptautinius kreditorius dalį skolų nurašyti, kitai daliai peržiūrėti terminus ir palūkanas, susigrąžinti drachmą ir tolydžio ją devalvuojant atkurti šalies konkurencingumą, t.y. atpiginti graikų darbo jėgą, nesukeliant šoko ir masinio nedarbo. Kertu lažybų, kad Danske, kaip ir kiti didžiausi Europos bankai yra prisipirkę “kiauliškų” (PIIGS) obligacijų, tad jiems toks scenarijus yra ypač nepriimtinas, todėl pūsdami miglą, jie derasi su Europos politikais, kaip ir kokią dalį nuostolių permesti mokesčių mokėtojams.

Atsisakyti

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e