, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Kiekvieną sezoną naujomis idėjomis stebinančio dizainerio H. Chalayano 2013 m. pavasario-vasaros kolekcijos modelis.

Mada ir technologijos – pustrečio amžiaus koja kojon

Gintarė Albrechtaitė-Lingienė | 2013-01-15

Niujorko mados technologijos muziejaus Mados ir tekstilės istorijos galerijoje eksponuojama paroda „Mada ir technologijos“, kurioje apžvelgiama per 250 metų besitęsianti paralelė tarp šių dviejų reiškinių.
1

1

2

2

3

3

šašlykai

Taisyklė ir išimtis

Vincentas Krupas | 2013-01-03

Reikia išlipti iš traukinio, pereiti tuščią peroną ir gražiai atnaujintą stoties salę, kurioje irgi nebus žmonių, tada kirsti gatvę modernia požemine perėja, išlindus laukan sukti kelis žingsnius atgal, tada dešinėn, į pietus, ir prieš jus atsivers plataus tilto perspektyva. Dar šimtas žingsnių, šalia iškils nauji ir demonstratyvūs Volfo ir Engelman statiniai. Praėjus juos reikia sukti dešinėn ir tada eiti Karmelitų bažnyčios link.
G. Armani pradėjo keisti merdinčias Italijos mados taisykles.

Il Made in Italy kūrėjo giesmė

Monika Visockytė | 2012-12-28

Italų žurnalistė ir rašytoja Renata Molho ilgai kaupė vieno reikšmingiausio savo šalies dizainerio gyvenimo epizodus. Sudėjusi juos drauge pateikė žavinčią, o kartais ir dviprasmius nusistebėjimus keliančią istoriją „Būti Armani“. Italų kūrėjo istoriją skaitė ir pasidalyti mintimis sutiko žymūs Lietuvos dizaineriai Giedrius Paulauskas ir Egidijus Sidaras.
Raižyto reljefo valstijoje teka per 3000 upių, kuriose gausu lašišų.

Amžina ramybė ginklų ir meškų krašte

Vygintas Kunigėnas, „Intelligent Life“ | 2012-12-21

Su meškomis kasdien besikaunantys ir aukso kasyklose dirbantys kailiais apsimuturiavę Aliaskos gyventojai – tokį stereotipą galvoje atsiveža dažnas 49-osios Amerikos valstijos lankytojas, susirengęs į vieną iš šimtų kelionių kruiziniu laivu arba žengiantis iš lėktuvo didžiausio Aliaskos miesto Ankoridžo oro uoste.
Restorano „Neringa“ šefo D. Dabrovolsko pagamintas triušienos kepenėlių, šlaunelių ir nugarinės trio su persimonais, spanguolėmis, kriaušėmis, imbierais ir morkų dulkėmis.

Restoranų užuominos apie šventinius valgiaraščius

IQ | 2012-12-20

Kasmetinis švenčių ratas verčia vis iš naujo pasukti galvas ir savo namų virtuvėje besisukančias šeimininkes, ir geriausių šalies restoranų virėjus. Pastarieji geriausiomis šventinių valgiaraščių idėjomis dalijosi neseniai vykusioje šventinėje prezentacijoje, kurią rengė Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA).
Shwedagon didybė iš vidaus...

Dieviškos didybės ir paprastų žmonių šalis

Gintarė Albrechtaitė-Lingienė | 2012-12-17

Į Mianmarą aistringų keliautojų vilniečių Rasos ir Valdo turistinius planus nukreipė naujų egzotiškų patirčių troškimas.
Filmų apie karalienes Elžbietą I ir Elžbietą II yra sukurta ne vienas. Šioms kino herojėms skirtų kostiumų – taip pat.

Mados ir kino esencija Londone

Viktorija Vitkauskaitė | 2012-12-14

Kone šuoliais bėgdama per parodos „Holivudo kostiumas“ sales Viktorijos ir Alberto muziejuje, būčiau daug ką atidavusi už galimybę praleisti dar papildomai bent dvi valandas tarp dieviškų kino kostiumų. Vakare, kapsint paskutinėms darbo laiko sekundėms ir prasiskirsčius miniai į parodą suplūdusių žiūrovų.
M. Kishidos ruošti sušiai.

Variacijos sušių tema

Indrė Leikauskė, „Intelligent Life“ | 2012-12-11

Šimtmečius Azijos šalių gyventojų puoselėtas sušių receptas XX a. išplito visame pasaulyje ir atsirado daug skirtingų jo variantų. Sušių gamybos paslaptimis dalijasi Vilniaus bei Varšuvos restoranų šefai ir Lietuvoje gyvenanti japonė.
„Asorti“ segės.

Gurmaniški papuošalų kūrėjų planai

Gintarė Albrechtaitė-Lingienė | 2012-12-11

„Okiiko“ aksesuarų kūrėjai Laura Tulaitė ir Eivaras Rastauskas šiuo metu svajoja sukurti saldainių liniją. Apie papuošalų ir saldumynų sąsajas šeimyninis dizainerės ir architekto tandemas pasakoja IQ.
Merginos Izraelio kariuomenėje tarnauja dvejus metus.

Minų laukai galvose

Vaidotas Reivytis | 2012-12-07

Kol prisėdau rašyti antrosios opuso apie kelionę į Šventąją žemę dalies, eilinis karas su „Hamas“ tam kartui baigėsi. Shalom ...
N. Ghesquiere su aktore Cate Blanchett.

Viena N. Ghesquière karjeros istorijos versija

IQ | 2012-12-06

Prieš kelias savaites mados pasaulį apskriejo žinia, kad dizaineris Nicolas Ghesquière traukiasi iš 15 metų trukusio mados namų „Balenciaga“ kūrybos direktoriaus posto.
Archyvas

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e