Rugsėjį pristatytas režisierės Dalios Ibelhauptaitės bohemiečių ir elektroninės muzikos kūrėjų „Silence“ bendras darbas – elektroninė opera XYZ – privertė iš naujo klausti: ar yra nekintamų dalykų?
XYZ atveju atsakymas neigiamas. Elektroninė operos fantazija, kurios premjera įvyko sostinės menų fabrike „Loftas“, galėjo sukelti lengvą panikos priepuolį ištikimiems klasikinės operos gerbėjams ir malonesnių potyrių šiuolaikinės muzikos fanams.
Su pagrindine užduotimi – kūrybiškai interpretuoti garsiąsias arijas iš W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Bizet ir kitų kompozitorių repertuaro – XYZ autoriai susitvarkė. Didžiąja dalimi prie to prisidėjo keturi vaikinai, sudarantys elektroninės muzikos kūrėjų „Silence“ šeimą – Mario Basanovas, Vidis, Leonas Somovas ir Few Nolderis.
Operos šedevrai buvo be gailesčio perleisti per šiuolaikinį skambesio filtrą, tad kai kurių kūrinių prigimtį buvo sunku pažinti. Nors operos fantazija prasidėjo kiek vangokai, eksperimentai premjerai įpusėjus įsibėgėjo.
Dėl to labiausiai galima „kaltinti“ „Silence“ narį Liną Strockį, geriau žinomą Few Nolderio vardu. Garsiąją „Habanerą“ iš G. Bizet operos „Karmen“ jis pavertė žaismingu ir ironišku disco kūriniu. Jo klausydamas nejučiomis prisiminiau seną reklamos klipą „Švarai taip, o vargui – ne“. Tiesa, čia būtų sąžininga paminėti ir žavingą Asmik Grigorian sopraną – ji visą vakarą buvo koketiška ir bene laisviausiai iš solistų jautėsi scenoje.
Muzikinį pakilimą išlaikė iš karto po to scenoje pasirodęs Mario Basanovo bei Vidžio duetas. Palydimas house ritmo, baritonas Dainius Stumbras atliko Eskamiljo ariją iš tos pačios G. Bizet „Karmen“; Miuzetės ariją iš G. Puccini operos „Bohema“ puikiai sudainavo Lauryna Bendžiūnaitė.
Didžiausią publikos ovacijų bangą sukėlė Papagenos ir Papageno duetas iš W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“ (atlik. Joana Gedmintaitė ir Rafailas Karpis). Ir aš galiu suprasti, kodėl. Blizgiais žvynuotais Juozo Statkevičiaus kostiumais pasidabinę atlikėjai, įsijautę į paukštelių vaidmenį, sukūrė atskirą nedidelį spektaklį. Įspūdį sustiprino ryškios gelsvų atspalvių vaizdo projekcijos.
Vėliau suskambo kiek tamsesnė „atmosferinė“ elektroninė muzika, sumišusi su drum’n’bass. Soprano J. Gedmintaitės atlikta Nakties karalienės arija (W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“) vokaliniu aspektu buvo viena intensyviausių – solistei tempą diktavo dinamiška Mario Basanovo ir Vidžio kompozicija.
XYZ elektroninę operą vainikavo garsusis vergų choras „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano“ iš G. Verdi operos „Nabukas“. Prie diskžokėjaus pulto vėl stojo Few Nolderis – tai buvo bene drąsiausias, nors ir ne iki galo nugludintas, vakaro pasirodymas. Minoro tonus keitė mažoras, o prie Jeronimo Miliaus galų gale prisijungė visi bohemiečių solistai.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)