, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lauktas santykių su Rusija atšilimas pasirodė klaidinantis. Po kelių naują pavasarį žadančių ženklų Rusija vėl grasina šalnomis.
Buvo tikimasi, kad į Vilniuje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą birželio pradžioje atvyks ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Tai būtų buvęs aiškus ženklas, kad Rusija nebeignoruoja Lietuvos ir ketina pragmatiškai spręsti esamas problemas. Po prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus susitikimų su V. Putinu kaip tik toks žingsnis būtų reiškęs aukščiausio lygio kontaktų atnaujinimą.
Tačiau V. Putinas į Vilnių neatvyko. Lietuvos vadovams nepavyko pralaužti ledų. Apie tai bylojo ir netikėtai padvelkęs šaltukas iš Maskvos, kuomet Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nesterenka apkaltino Lietuvos prezidentę, jog ši „spekuliuoja mūsų bendros istorijos klausimais“. O D. Grybauskaitė tepriminė elementarų dalyką: neva „savanoriškas Lietuvos įstojimas į Sovietų Sąjungą“ buvo mitas. To užteko, kad Kremliaus vadai per bene žemiausio lygio atstovą perduotų žinią: „Per anksti kalbėti apie galimybes pasiekti visiškai naują Lietuvos ir Rusijos dialogo lygį.“ Taškas. Naujas puslapis santykiuose su Rusija taip ir neatverstas.
Tačiau reikėtų suprasti: ne D. Grybauskaitės frazė įžeidė Kremlių. Tai tik pretekstas. Svarbesnė priežastis – aiškus Lietuvos vadovų atsakymas į Rusijos viliones likti susaistytiems jos energetinių interesų pinklėse. Tiek D. Grybauskaitės, tiek A. Kubiliaus vizitų metu V. Putinui rūpėjo tik vienas klausimas – ar Lietuva atsisakys planų kurti nepriklausomą nuo Rusijos energetikos infrastruktūrą. Gal ji norėtų verčiau investuoti į Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę? „Gazprom“ už tai galėtų pasiūlyti net pigesnių dujų…
Lietuvos vadovai nesusiviliojo ir atšilimas tuo baigėsi. Niekuo daugiau Lietuva Kremliui neįdomi. Ir pasiūlyti mes daugiau nieko negalime, kad įtiktume Maskvai. Štai Ukraina paskubėjo įteikti carui dovaną – leido beveik amžinai Sevastopolyje pasilikti Rusijos Juodosios jūros laivynui. Baltarusijos „batiuška“ irgi priverstas nusilenkti: atiduos svarbiausias Baltarusijos energetikos sektoriaus įmones („Beltransgaz“ ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklą), kad tik gautų rusiškų dujų pigiau. O Lietuva vėl bus baudžiama neva už „neteisingas istorijos interpretacijas“ ar Gruziją remiančias rezoliucijas.
Pirmieji šalnų rezultatai išryškės netrukus – jas liudys dujų kaina Lietuvai. Gegužės mėnesį už tūkstantį kubinių metrų dujų Lietuva jau mokėjo apie 335 JAV dolerius (maždaug 941 litą) kontraktine kaina. Tai yra dvigubai daugiau, nei vidutiniškai Europoje mokama už „momentinę“, biržose nustatomą dujų kainą. Nors tarptautinės agentūros prognozuoja, kad 2010 m. vasarą pasaulio rinkose gamtinių dujų kainos nesikeis, manytina, kad iki rudens dujų kainų augimas Lietuvai neišvengiamas. Tikėtina, kad 2010 m. pabaigoje jau mokėsime 400 JAV dolerių.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)