, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuva turi progą tartis su Rusijos spaudžiama Baltarusija dėl energetinio bendradarbiavimo ir mėginti spręsti baltarusių prie Lietuvos sienos ketinamos statyti atominės jėgainės problemą. Tačiau savo kaimynei Lietuva galės padėti tik po kelerių metų, o išeičių baltarusiams reikia ieškoti jau šiandien.
Rusijos ir Baltarusijos dujų karas vėl privertė pastarąją susirūpinti savo energetine nepriklausomybe. Šių metų pavasarį Aleksandras Lukašenka gavo pažadą iš Venesuelos prezidento Hugo Chávezo, kad baltarusiams bus parduota 4 mln. tonų naftos. Taip mūsų kaimyninės šalies prezidentas norėjo pademonstruoti Maskvai, kad jo lengvai neišgąsdinsi.
Tačiau dujų tiekimo mažinimas Baltarusijai yra didesnis iššūkis. Baltarusijos pirminių energetinių šaltinių balanse dujos sudaro apie 75–80 proc. Per metus Baltarusija buvo įpratusi pirkti iš Rusijos apie 21 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors planuota, kad 2010 m. šis kiekis gali sumažėti iki 17 mlrd., tai vis tiek maždaug 6–7 kartus daugiau nei reikia Lietuvai. Pagrindiniai rusiškų dujų vartotojai – Baltarusijos elektrinės, todėl net ir trumpalaikis dujų tiekimo sustabdymas gali būti labai skausmingas. Baltarusija turi dvi dujų saugyklas (Osipovičskoje ir Prigubskoje), tačiau bendra jų talpa siekia tik 0,8 mlrd. kubinių metrų.
Daugelis ekspertų ir net pats A. Lukašenka pripažįsta, kad Rusijos sprendimas pradėti mažinti dujų tiekimą Baltarusijai yra susijęs su politiniais, o ne su ekonominiais motyvais. Tačiau Minskas pats davė pretekstą Rusijai imtis sankcijų: 2010 m. pirmąjį ketvirtį Rusijos „Gazprom“ padidino dujų kainą nuo 150 iki 169,2 JAV dolerio už 1 000 kubinių metrų, o antrąjį ketvirtį – dar iki 184,8 JAV dolerio. Tačiau baltarusiai ir toliau mokėjo po 150 JAV dolerių. „Gazprom“ skaičiavimais, toliau tęsiantis tokiems nesusipratimams, iki metų galo skola už dujas pasiektų 500–600 mln. JAV dolerių. Vis dėlto A. Lukašenka aiškina, kad „Gazprom“ skola Baltarusijai yra didesnė už Minsko nepriemokas.
Rusijos spaudimo Baltarusija nusipelnė už nepaklusnumą. Rusija kartu su Kazachstanu ir Baltarusija jau seniai siekia įkurti bendrą muitų sąjungą – ji turėjo pradėti veikti nuo liepos pradžios. Tačiau A. Lukašenka gegužę nesutiko prisijungti prie muitų sąjungos, nes yra nepatenkintas dėl naftos importo muitų, kuriuos Rusija taiko Baltarusijai. Pastarosios šalies prezidentas net pažadėjo perleisti Rusijai dujų tranzito operatoriaus „Beltransgaz“ kontrolę ir parduoti vieną iš dviejų naftos perdirbimo gamyklų, kad tik nebūtų taikomi naftos importo muitų tarifai, tačiau Maskvos tokie pasiūlymai nesužavėjo.
Nestebina, kad aplink A. Lukašenką besiveržianti energetinė Rusijos kilpa verčia atsigręžti ir į netradicinius partnerius. Baltarusijos energetikos ministras Aleksandras Ozerecas birželio mėnesį susitikęs su Lietuvos energetikos ministru Arvydu Sekmoku labai domėjosi Lietuvos planais statyti suskystintų dujų terminalą. Premjero Andriaus Kubiliaus vizito į Minską metu energetinio bendradarbiavimo klausimai taip pat turėjo tapti viena svarbiausių temų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)