, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Interviu su poliglotu, Vilniaus universiteto dėstytoju, kelių vadovėlių autoriumi dr. Gediminu Degėsiu vertėtų paversti daugiaserijiniu, daug valandų lietuviškai kalbant apie jo interesus – nuo filosofijos iki juodosios Afrikos meno, trumpam palikus be darbo dar 9 kalbų, kuriomis pašnekovas laisvai bendrauja, žinias. Tačiau įtempta G. Degėsio darbotvarkė ir artėjanti stažuotės Mozambike data verčia spraustis į gerą valandą. Per ją, beje, spėta ir trumpam užmesti žvilgsnį į jo Biblijų įvairiomis pasaulio kalbomis kolekciją.
- Laisvai kalbate dešimčia užsienio kalbų, dar dešimtį galite suprasti. Ar buvote išskirtinių gabumų nuo vaikystės?
- Ne. Mokykloje Alytuje mokiausi tik šiaip sau. Net per vokiečių kalbos pamokas gaudavau labai prastus pažymius. Bet dabar manau, jog taip buvo dėl to, kad mokykla man nepatiko. Kita vertus, prisimenu, kai buvau visai mažas, kūriau kažkokią savo kalbą, su pusbroliais galvodavome įvairius žodžius.
Lūžis įvyko tada, kai būdamas devintokas išmokau esperanto kalbą. Man pradėjo patikti mokytis kalbų, pajutau, kad jos įdomios. Esperanto kalba yra viena lengviausių pasaulyje, jos gramatika labai lengva. Kažkas iš esperantininkų yra pabrėžęs, kad esperanto kalbą išmokęs žmogus geriau supranta, kaip mokytis kitų kalbų. Tada pajutau, kad noriu mokytis ir toliau. Ėmiau labai gilinti vokiečių kalbos žinias, mokytis lotynų kalbos, labai patiko romanų kalbos, jų daugiausia ir moku.
Kalbas, kurių mokysiuosi, stengiuosi rinktis. Kalba turi patikti, turi traukti. Nors būna, kad tai lemia aplinkybės: pavyzdžiui, jei kurioje nors šalyje turi daug draugų, dažnai ten lankaisi. Arba, kai dirbdavau turizmo srityje, labai trūkdavo itališkai, ispaniškai, prancūziškai kalbančių gidų. Taigi buvau priverstas tobulinti šių kalbų žinias. Apskritai norintiems išmokti užsienio kalbos siūlyčiau eiti dirbti gidais.
- Ar susikūrėte kažkokią ypatingą mokymosi sistemą, ar tiesiog esate labai darbštus?
- Darbštumo iš tiesų reikia visur. Be to, išmokti kalbą – viena, o prižiūrėti – kita, ją reikia nuolat lavinti. Savo darbo kalendoriuje kasdien pasižymiu, prie kokios kalbos tądien prisiliečiau. Jei žiūriu filmą užsienio kalba, pasižymiu, jei vedu pamoką – pasižymiu. Ir jei, pavyzdžiui, visą savaitę nedirbau su latvių kalba, savaitės pabaigoje jau būtinai turiu prisėsti, pavyzdžiui, įsijungti latvių televizijos kanalą.
Kalba nėra koks kalimas, zubrinimas, tai yra labai platus, įvairialypis procesas. Man mokytojas trukdo mokytis, aš visada mokausi savarankiškai.
Dėl metodikos – nesu sugalvojęs jokių stebuklų, bet labai svarbu derinti įvairias metodikas ir pajusti, kaip būtent tau geriausia mokytis. Kalba nėra koks kalimas, zubrinimas, tai yra labai platus, įvairialypis procesas. Man mokytojas trukdo mokytis, aš visada mokausi savarankiškai, bet tai tik mano patirtis. Bet mokytis su mokytoju irgi nėra blogai, aš ir pats vedu kalbų pamokas. Kitam žmogui kaip tik reikia to vadovavimo. Be to, su mokytoju sutaupoma daug laiko, nes jis iš karto paaiškina. Kai mokydavausi savarankiškai, pats iš teksto kapstydavau, kokia tos kalbos gramatika, kaip veiksmažodžiai asmenuojami. Su mokytoju lieka mažiau to tiriamojo momento, bet man jis mokantis labai svarbus.2 psl. >>
Idomios mintys, o Afrikos tikrai reikia daugiau musu krastuose. Sekmes Gediminui