Valstybė nebenori dalyti verslui subsidijų, o paramą galėtų teikti, pavyzdžiui, investuodama į akcinį kapitalą. Manoma, kad tokiu būdu valstybė galėtų investuoti į inovatyvius, tačiau rizikingus projektus. Tačiau verslas abejoja, ar valstybė turės pakankamai kompetentingų žmonių, taip pat neaišku, ką valstybė vėliau veiktų su tokios įmonės akcijomis, rašo „Verslo žinios“.
„Krizės sąlygomis reikėjo remti perspektyvias, eksportuojančias įmones, tad subsidijų forma buvo pateisinama. Gal kiti mechanizmai tuomet nebūtų pasiteisinę. Bet stabilumo laikotarpiu subsidijos būtų nebepateisinamos – valstybė neturi dalyvauti privačiame versle iškraipydama konkurenciją“, – pabrėžia Rimantas Žylius, ūkio ministras.
Anot jo, be įvairių finansinės inžinerijos priemonių, galvojama apie tai, kad įmonei prireikus paramos gamybai plėtoti valstybė galėtų investuoti į akcinį kapitalą, o finansiškai sustiprėjusi bendrovė skolintųsi investicijoms iš banko. Tokia parama neiškraipytų konkurencijos. Be to, tai būtų naudinga tiek valstybei, tiek verslui. Verslui todėl, kad prašydami tokios paramos įmonių savininkai kruopščiai pasvertų, kokio dydžio investicijos jiems būtinos, nes kuo jos mažesnės, tuo mažiau akcijų tektų perleisti Vyriausybei. O investavusi į akcinį kapitalą Vyriausybė vėliau įmokėtus pinigus galėtų atsiimti parduodama akcijas.
„Ką Vyriausybė toliau veiks su akcijomis, yra keletas siūlymų – pavyzdžiui, sudarant sutartį galima numatyti, kokiomis sąlygomis ir kada akcininkai iš valstybės galėtų išpirkti akcijas. Toks paramos modelis veikia Izraelyje“, – aiškina R. Žylius.
Jei investicija pasiteisins, galbūt Vyriausybė galėtų pretenduoti į tam tikrą „sėkmės mokestį“, nes investuodama į akcinį kapitalą Vyriausybė prisiimtų ir dalį rizikos, o įmonei bankrutavus nebeatgautų pinigų.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)